Kol Rusija su Latvija nesukirs rankomis dėl bendro krovinių tikrinimo, vilkikų eilių prie Rusijos sienos Latvijos teritorijoje nesutrumpins nei vairuotojų protestai, nei diplomatiška mūsų šalies iniciatyva.
Latvijos ir Rusijos pasienis tapo didžiausia neįveikiama vežėjų problema ir verslo kliūtimi. Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava” generalinis sekretorius Valdas Gilys vakar LŽ teigė, kad prie Latvijos ir Rusijos valstybės sienos abiejuose postuose stovi apie 800 Lietuvos krovininių automobilių.
„Palyginti su praėjusia savaite, eilės sutrumpėjo tik simboliškai – apie 50 automobilių”, – minėjo pašnekovas.
Latvijos muitinės duomenimis, vakar Terechovo-Burački pasienio kontrolės punkte apie 37 valandas laukė 580 automobilių, Grebnevo-Ubilinkos – beveik 600 automobilių eilėje laukė apie 70 valandų.
Terechovo-Burački per parą praleidžiama apie 450, o Grebnevo-Ubilinkos – 250, tad kiekvienas vežėjas, patekęs į tūkstantinę vilkikų eilę, šiuo metu priverstas stovėti 2-3 paras.
Krovininio transporto eilės Latvijos ir Rusijos pasienyje atsirado jau 2001 metais, tačiau tuo metu jose reikėdavo laukti 1-2 paras. Teigiama, kad atsivėrus Europos Sąjungos (ES) sienoms, Latvijos pasienio tarnybos nebuvo pasirengusios nuolat didėsiantiems krovinių srautams.
Pasienio pralaidumo, pasak V.Gilio, nepagreitins kantrybės netekę kelių šimtų vilkikų vairuotojų protestai – jie praėjusios savaitės pradžioje vieną valandą buvo visiškai užblokavę eismą magistraliniu keliu A12 (E22), vedančiu į Rusiją per Latviją.
Padėtį, pasak jo, vargiai pakeis ir Lietuvos vežėjų asociacijos kreipimaisis į Lietuvos Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijas bei pastarosios išsiųsta nota Latvijai.
Pagreitinti krovinių judėjimą esą padėtų tik muitinės procedūrų supaprastinimas.
„Problema nebus išsprendžiama, kol patys latviai su rusais pagaliau nesutars dėl bendro muitų patikrinimo sistemos įgyvendinimo. Spūstys susidaro dėl blogos infrastruktūros, krovinių į Rusiją srautai dideli, o per Baltarusiją krovinių gabenti neleidžia užsakovai. Tikimės, kad krovinius tikrins tik Rusija”, – vylėsi jis.
V.Gilio tvirtinimu, vieno vilkiko paros prastova atsieina nuo 700 iki 1000 litų.
Šiais metais Latvija turi įrengti stovėjimo aikštelę, kurioje bus su dušai, kavinės, iš užsienio vežėjų ketinama imti 60 litų laikiną vienkartinį mokestį už infrastruktūrą.
„Tačiau nelabai realu, kad tai bus padaryta jau šiais metais. Lietuvos Vyriausybė prisideda prie to, kad ES palaikytų Latvijos iniciatyvą išplėsti pasienio kontrolės punktus arba atidaryti naują punktą, tačiau reikia tartis ir su Rusija, nes ten pralaidumas toks pat kaip ir latvių”, – teigė pašnekovas.