Naujoji „Antantė”

Ar glaudesnis Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos lyderių bendradarbiavimas reiškia naujos politinės eros pradžią?

Susitikę Paryžiuje Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas pasižadėjo glaudžiau bendradarbiauti terorizmo klausimais ir siekti, kad Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba dislokuotų taikos palaikymo pajėgas Sudane.

Darfūro taikos balandžiai

Po įvykusio susitikimo abu vadovai perspėjo Sudano vyriausybę dėl griežtesnių sankcijų, jei ir toliau bus žudomi civiliai gyventojai vakariniame Darfūro regione. Prancūzija ir Britanija pasirengusios daryti spaudimą Saugumo Tarybai, kad ji pritartų rezoliucijai, numatančiai dislokuoti mišrias Afrikos Sąjungos ir JT pajėgas Darfūre. Tikimasi, kad ją priėmus iš 26 tūkst. karių ir policijos pareigūnų susidedančios taikos palaikymo pajėgos paspartins paliaubas maištingame regione.

N.Sarkozy kalbėjo: „Žmonės miršta ir kenčia. Ilgiau taip tęstis negali”, tačiau perspėja: „Sėkmės mes negarantuojame. Aš su Gordonu garantuojame tik savo ryžtą pertvarkyti sistemą.”

Bendros prancūzų ir britų pastangos rodo ryžtingesnius Europos veiksmus sprendžiant ketverių metų Darfūro konfliktą, nusinešusį apie 200 tūkst. gyvybių ir palikusį be pastogės 2,1 mln. žmonių.

Trilypė „Antantė”

N.Sarkozy ir G.Browno susitikimas galėtų reikšti ir Europos politinio veido kaitą. Be to, pavieniai abiejų lyderių pokalbiai su Vokietijos kanclere Angela Merkel rodo ir naujų asmeninių santykių formavimąsi Europoje.

Dabartiniai Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovai dėl esminių užsienio politikos klausimų sutaria geriau nei jų pirmtakai. Jie pasirengę užkasti karo kirvį (ypač dėl karo Irake) ir pradėti naują santarvės epochą. G.Brownas, kurio skeptiškas požiūris į Europą ilgai kėlė nerimą Vokietijos ir Prancūzijos lyderius, pažadėjo tartis su N.Sarkozy ir A.Merkel prieš kiekvieną vizitą į Vašingtoną.

Kaip teigia Didžiosios Britanijos parlamentaras ir buvęs Europos reikalų ministras Denis MacShane’as, „turime istorinę galimybę sukurti Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos „Antantę”. Visi trys Europos lyderiai supranta, kad vienašališka politika nėra nei sėkminga, nei naudinga jų valdomoms šalims.”

Nepasitikėjimo lieka

Vis dėlto lieka ir tarpusavio nepasitikėjimo. Pavyzdžiui, A.Merkel ir G.Brownas nepatikliai žiūri į N.Sarkozy pastangas mažinti euro vertę ir skirti daugiau dėmesio šalies pramonei. Be to, Vokietijos kanclerės bendražygiai bijo, kad N.Sarkozy neužtemdytų A.Merkel populiarumo tarptautinėje arenoje.

Dar kartą apie artimus britų ir prancūzų ryšius

O štai N.Sarkozy ir G.Brownas skelbia bendrus prioritetus: kovoti su klimato kaita ir skatinti Afrikos plėtrą. Prancūzijos prezidento teigimu, lyderiai susitarė konsultuotis pagrindiniais užsienio politikos klausimais, derinti savo pozicijas ir bent kartą per savaitę bendrauti telefonu.

Prancūzija palaiko Didžiąją Britaniją sprendžiant Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo bylą. Pasak Jungtinės Karalystės diplomatų, tai akivaizdžiausia parama, kurios tik sulaukė valstybė iš savo sąjungininkų. Niekas nė negalėjo numatyti, kad Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos santykiai bus tokie geri.

Abiejų šalių lyderiai pareiškė ir apie savo ketinimus įsteigti bendrąjį kovos su terorizmu komitetą, susirinksiantį keturiskart per metus, nes, G.Browno teigimu, „Kova su terorizmu – tai vienas iš didžiausių iššūkių ne tik artimiausiais metais, bet ir dešimtmečiais.”

„Kai tik JT priims rezoliuciją, ketiname kartu (su N.Sarkozy) vykti į Darfūrą, kad įsitikintumėme, jog taikos palaikymo procesas juda į priekį”, – pasakė G.Brownas. Jis Darfūro padėtį pavadino „didžiąja humanitarine katastrofa”.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.