„Klaipėdos” apžvalgininkas Leonidas Donskis pirmadienį buvo teisus konstatuodamas, kad „Lietuva tampa mažąja Rusija”.
Jau iš tikrųjų sunku suvokti, kam tarnauja Lietuvos teisėsauga. Greičiausiai totalitariniams režimams.
Lietuva buvo užuovėja Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos opozicionieriams. Tačiau dabar, atrodo, kad mūsų pareigūnai dirba paskutinei Europos diktatūrai.
Lietuvos prokurorai lyg iš medžio nukritę tiki, kad A.Lukašenkos politiniai priešininkai – kriminaliniai nusikaltėliai. Todėl uždarė į belangę vieną aršiausių diktatoriaus kritikų Konservatorių krikščionių partijos-Baltarusijos liaudies fronto narį Aleksandrą Jankovskį.
Kiek dar A.Lukašenkos režimui teks nulinčiuoti politinių priešininkų, kad mūsų teisėsaugininkai atsibustų?
Mūsų prokurorai geriau klausosi ausis ištempę Baltarusijos milicininkų pasakų, kad A.Jankovskis apsiginklavęs peiliu reketavo Slovakijos verslininkus. Arba be jokių priežasčių restorane talžė lankytojus.
Mūsų prokurorai tiesiog neturi pagrindo tuo netikėti.
O gal jie iš kolegų mokosi, kaip kergti politikams kriminalines bylas? Kad užčiauptų opoziciją visiems laikams ir ši netrukdytų rinkti tą valdžią, kuri teisėsaugininkus paskiria į postus.
Mūsų teisėsauga turbūt britų reikalaujamą išduoti Andrejų Lugovojų, kuris Londone kaltinamas Aleksandro Litvinenkos nužudymu, iškart grąžintų į Rusiją, o anglams – išgraužk.
Lietuvos ir Baltarusijos teisėsaugininkų romanas prasidėjo tiriant Valstybės saugumo departamento karininko Vytauto Pociūno žūtį.
Mūsų šalies sekliai ne tik dorai neištyrė galimo nusikaltimo, bet ir paleido į viešumą šlykštynes, žeminančias žuvusiojo atminimą.
O kam tirti, stengtis. Ims A.Lukašenkos nematomo fronto kariai ir išmes pro daugiaaukščio viešbučio langą ilganosį pareigūną, kad nė šuo nesulos.
Geriau su jais sugyventi taikiai. Integruoti į pasaulio demokratinius procesus, kad užveistų totalitarizmo virusą.