Uostamiesčio teisėtvarkininkai tvirtina, kad miesto policijos darbas dėl lėšų stygiaus ir degalų kainų kilimo nesustos. Tačiau kituose šalies miestuose sudėtingesnė – ieškant kaltų, komisariatų vadovai net imami įtarti neteisingu lėšų paskirstymu.
Kai kuriose miestuose jau baigėsi policijai šiems metams skirtas pinigų limitas degalams, todėl šalies policijos vadovai neatmeta, jog gali tekti gerokai sutrumpinti patruliavimo maršrutus.
Šiauliuose jau dabar sumažėjo patrulių, o Panevėžio pareigūnai vis dažniau tvarką prižiūri keliaudami pėsti. Be benzino gali likti ir greitojo reagavimo būrys „Aras”, Vilniaus rajono policininkai.
Susiveržti diržus tapo įprasta
Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Leonardas Gauronskas „Vakarų ekspresui” sakė, jog miesto policija dėl lėšų stygiaus labai nesijaudina. Tiesa, jų nėra tiek, kiek reikėtų, tačiau policijos pareigūnai jau įprato gyventi susiveržę diržus.
„Mažiau turime lėšų, tad stengsimės mažiau važinėti. Tačiau dėl benzino stygiaus nenustosime vykdyti savo funkcijų”, – teigė L. Gauronskas.
Anot viršininko pavaduotojo, vasarą, ypač per šventes, policija benzinui išleidžia daugiau lėšų nei kitais metų laikais, todėl vėliau tenka taupyti.
Tikimasi, kad rugsėjį Policijos departamentas visiems šalies komisariatams skirs apie 1 mln. litų degalams.
Mašinų parkas – pasenęs
Problemų uostamiesčio policijai kelia ir senėjantis komisariato automobilių parkas. L. Gauronskas sakė, jog 70 proc. transporto priemonių reikėtų pakeisti. Dauguma jų – 7-10 metų senumo.
Tiesa, pagal išgales kasmet policijos komisariatas įsigyja po 3-5 kelerių metų senumo automobilius. Taip stengiamasi po truputį atsikratyti senųjų VAZ markės mašinų.
L. Gauronskas sako, kad dujomis varomi tik 20 iš 120 policijos automobilių. Naudoti dujas būtų praktiškiau, tačiau, anot viršininko pavaduotojo, tada susiduriama su naujomis problemomis, pvz., pačios dujų įrangos įsigijimu.
Policijos departamento finansų valdybos finansų ir ekonomikos skyriaus vedėjas Rytis Berčiūnas pripažįsta, kad dujų įranga policininkų automobiliuose būtų naudinga. Todėl jau šiemet įstaigas pasieks nauji įvairios paskirties automobiliai, kuriuos Policijos departamentas įsigis išperkamosios nuomos būdu. Tiesa, neaišku, ar nors vienas jų pasieks Klaipėdos poluicijos komisariatą.
Trūksta ir technikos, ir žmonių
Klaipėdos VPK Eismo priežiūros skyriaus viršininkas Saulius Švėgžda taip pat šneka apie lėšų degalams įsigyti trūkumą. Jo vadovaujamos tarnybos pareigūnams lėšos benzinui ribojamos.
Senas automobilių parkas, todėl vis daugiau lėšų reikia transporto priemonių remontui. Taip policijos pareigūnai patenka į „užburtą ratą”.
Buvusi Kelių policija lėšų trūkumą jaučia ne tik lėšų benzinui stygių. Pinigų trūksta ir spec. priemonių, net kanceliarinių prekių įsigijimui. Lėšų reikia ir senstantiems pastatams remontuoti.
„Šiame komunikacijų amžiuje iš keturių tarnybos tyrėjų tik vienas turi pilnai sukomplektuotą kompiuterį. Vienam trūksta spausdintuvo, kitam dar ko nors. Keli darbuotojai net naudoja savus kompiuterius”, – pasakojo S. Švėgžda.
Kitas policijos komisariatų trūkumas – žmonės. Šiuo metu Klaipėdos VPK trūksta 80 policijos pareigūnų, tačiau įdarbinti naujų žmonių negalima dėl „skylėto” atlyginimo fondo. Anot L. Gauronsko, uostamiestyje pareigūnų trūkumas didesnis už šalies vidurkį. Visoje Lietuvoje šiuo metu trūksta maždaug 1 000 policininkų.
Savivaldybė labdaros neteikia
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, policiją remia Klaipėdos miesto savivaldybė. Šiemet pagal viešosios tvarkos palaikymo ir stiprinimo programą skirta 240 tūkst. litų.
Tačiau Klaipėdos miesto administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė akcentuoja, jog savivaldybės policijai skiriamos lėšos yra ne parama, o atsiskaitymas už suteiktas paslaugas.
„Savivaldybė policijai lėšas skiria pagal rengiamas programas. Mes sumokame už papildomas policijos paslaugas, kurios neįeina į jų funkcijas”, – sakė J. Simonavičiūtė.
Kol kas daugelis šalies komisariatų išsilaiko savivaldybių pagalba. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto tarybos kolegija praėjusią savaitę pritarė sprendimui sostinės Vyriausiajam policijos komisariatui skirti 50 tūkst. litų kuro išlaidoms padengti.
Lėšos skirtomos blogai
Policijai skirtos lėšos degalams šiais metais tirpsta gerokai sparčiau nei planuota. Taip yra ne tik dėl nuolat augančių kuro kainų, bet ir dėl seno automobilių parko, o kai kur – greičiausiai ir dėl netinkamo pinigų paskirstymo. Taip tvirtina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Pasak parlamentaro, tikslias susidariusios situacijos priežastis galėtų nustatyti skiriamų lėšų panaudojimo auditas.
Tą pripažino ir Vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius. Praėjusį penktadienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi jis pareiškė, kad ministerijoje pinigais labiausiai lepinamas Policijos departamentas nemoka racionaliai panaudoti lėšų.
Ministras sakė nesuprantantis, kur yra išleidžiami pinigai, kuriuos gauna policija. „Jeigu rugpjūčio 1 dieną prasideda signalai, kad baigiasi lėšos benzinui, tai man sunku įsivaizduoti planavimą, kada metų biudžetas išnaudojamas per pusę metų”, – stebėjosi jis.
Anot G. Furmanavičiaus, 2003 m. Policijos departamentui buvo skirta 399 mln. litų, šiemet – 499 mln. litų. „Turbūt nėra daug valstybės institucijų, kur finansavimas per dvejus metus padidėjo 25 proc. Mes turime labai atidžiai pažiūrėti į lėšų panaudojimo racionalumą”, – sakė ministras.
G. Furmanavičius Policijos departamentui nurodė peržiūrėti lėšų paskirstymą, kad maksimaliai būtų užtikrintas visų šalies gyventojų saugumas. Pasak ministro, ypatingą dėmesį Policijos departamentas turi atkreipti degalų paskirstymui rajoniniams policijos komisariatams.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”