Gamtininkas, profesorius, ilgametis televizijos laidų apie gyvūniją ir augaliją vedėjas Ričardas Kazlauskas juokauja, kad sostinėje, jo trijų kambarių bute, gyventi norėtų nedaugelis. „Gal kiti ir bijotų”, – prieš pradėdamas pokalbį apie savo augintinius svarstė pašnekovas.
– Profesoriau, nejaugi bute turite tiek daug gąsdinančių gyvių?
– Namuose gyvena didelis, metro ilgio žaltys. Raudonas, atkeliavęs iš Teksaso. Labai primena mirtinai nuodingą gyvatę. Bet kadangi tai – žaltys, aš su juo ir elgiuosi kaip su žalčiu. Mano namuose visada gyvendavo tik žalčiai, smaugliai, bet ne gyvatės.
– Tačiau šiuo metu Jūsų bute žaltys nėra vienintelis roplys.
– Ne per seniausiai gavome dovanų ir iguaną. Dabar ji iki metro dydžio išaugo. Ir dar augs. Mažiausiai porą kilogramų. Mūsų iguana gyvena laisvai. Ji miegoti eina per medį: užlipa ant lentynos ir miega joje. Ant medžio jau nebetelpa. Ji labai mėgsta išeiti į balkoną, pasišildyti saulės spinduliuose. Paskui pati atgal grįžta. Iguanos – labai savarankiškos ir protingos, neteršia namų. Visuomet pasiprašo gamtiniam reikalui. Kol kas ją vadiname Drakula. Ji man į siaubūnę panaši (juokiasi).
– Jūsų namuose auga ir labai daug retų augalų. Kaip sekasi sugyventi faunai ir florai? Ar neskriaudžia viena kitos?
– Puikiausiai sugyvena. Būna, kad namuose užaugusius vaisius kuris nors iš gyvūnų paragauja, bet mes pasidaliname. Užtenka ir jiems, ir man. Gyvenamoji aplinka turi nuteikti teigiamai. Ji mūsų gyvenime turi didžiulę reikšmę. Mano salone trečdalis erdvės skirta džiunglėms. Ten iki lubų auga filodendrai, fikusai, palmės. Tame tankumyne skraido paukščiai.
Nors ir gyvenu devintame aukšte, mano sūnus prie balkono iškėlė inkilą. Iš pradžių jame perėjo varnėnai. Dabar jie vietą užleido čiurliams. Pastarieji šiuo metu peri kiaušinėlius.
– Ar tiesa, kad kurį laiką Jūsų namuose gyveno bebras?
– Taip. Atnešė man tą bebriuką žiurkės dydžio. Vėliau jis išaugo iki penkiolikos kilogramų. Buvo tikras šeimos narys. Vakarieniaudavome kartu: jis sėdėdavo ant sofos, nuo stalo pasiimdavo vynuogę ir kramsnodavo kartu su mumis. Niekada niekam nėra įkandęs ar ką nuskriaudęs. Prieškambaryje buvo pasistatęs sau namelį iš visų drabužių, kuriuos rado spintoje. Tokių kuriozų buvo daugybė.
– Kas Jums padeda prižiūrėti tiek daug buto gyventojų?
– Žmona – dešinioji mano ranka.
– Vadinasi, visa Jūsų šeima – gamtininkai?
– Žmona yra dailininkė. Ji savo piešiniais mano knygas iliustruoja. Bendradarbiaujame (šypsosi).
– O vaikai?
– Abi dukros jau suaugusios. Aš jau ir proanūkį turiu. Beje, jo vardas kaip ir mano, – Ričardas. Dukros mano – gamtininkės, žentas – gamtininkas. Jis yra buvęs mano studentas, o dabar jau docentas. Viena duktė irgi yra dėstytoja. O sūnus – biochemikas. Dirba Biotechnologijos institute.
– Ar tiesa, kad Jūsų bute yra gyvenę 150 rūšių paukščių?
– Taip. Gyveno. Suskaičiavau, kad paprastame trijų kambarių bute tiek rūšių sparnuočių gyveno. Žinoma, ne visi iš karto. Kalbos nėra. Paukščių nepalyginamai daugiau nei rūšių buvo. Nors man paukščiai labiau rūpi ne namuose, o gamtoje. Juk joje paukštis šimtus kartų įdomesnis. Matai, kaip lizdą krauna, jauniklius maitina… Aš priklausau senajai gamtininkų kategorijai. Jiems viskas įdomu: ir augalija, ir gyvūnija. Atėjęs į mišką matau visumą.
– Profesoriau, kas dar gyveno Jūsų namuose?
– Ir vabalai, ir drugiai. Toks elniavabalis gyveno iš Kaukazo atvežtas. Jis labai mėgo vyną, pagardintą medumi. Elniavabalis – alkoholikas, nieko nepadarysi (juokiasi). Reikėdavo taikytis prie jo. Gamtoje jis maitinosi prarūgusia sula, o ji šiek tiek turi alkoholio. Gyveno ir pelė mažylė. Ji lizdą sukraudavo kaip paukščiukas ant žolės stiebų.
– Kokių drugių turėjote?
– Išaugindavau didžiulius drugius – sfinksus. Jie kaip kolibriai po kambarį skraidydavo. Tokie sunkūs, kad ant žiedo nenutūpdavo. Ištraukdavo savo straubliuką, įleisdavo į žiedo vidų ir gerdavo nektarą.
– Kadaise turėjote labai daug kaktusų..
– Mano namuose anksčiau buvo 2000 kaktusų – 400 rūšių. Tad žydėdavo nuo pavasario iki rudens. Bet aš nebuvau pats geriausias kaktusininkas. Vilniuje yra tokių žmonių, kurie augina po 700 rūšių kaktusų.
– Kokiais augalais džiaugiatės šiuo metu?
– Mėgstu krapštytis su orchidėjomis, todėl namuose daugelis jų žydi. Šiuo metu namuose sirpsta figos. Dar už poros savaičių eisiu į savo sodą ir skinsiu prinokusias, saldžias figas. Yra ir tokių augalų, kurių Lietuvoje nerasite niekur kitur, tik mano namuose (šypsosi).
– Ar tiesa, kad povandeninis pasaulis – dar viena Jūsų aistra?
– Esu nepaprastai įsimylėjęs jūrą. Nardydavau įvairiuose vandenyse. Tik Baltija man nelabai įdomi. Ir Juodojoje, ir Viduržemio, ir Šiaurės, ir Karibų jūrose nardžiau… Visuomet po vandeniu džiaugdavausi. Aš – ne plaukiotojas, aš – nardytojas. Po vandeniu matytą pasaulį įkūriau savo namuose. Turiu jūrinį akvariumą. Aš, matyt, seniausias Lietuvos akvariumistas. Jau būdamas septynerių metų įsigijau pirmą akvariumą.