Už suvartotą elektros energiją, šilumą ir karštą vandenį Lietuvos gyventojai skolingi milijonus litų. Kai kas šildymo sezono metu susidariusias skolas linkę po truputį grąžinti vasarą, kitų rubliniai indėliai suplaukė į tiekėjų sąskaitas už skolas.
Per šildymo sezoną susidariusias skolas žmonės paprastai padengia nuo kovo iki spalio mėnesio.
Seniai pasibaigus šildymo sezonui kai kurie gyventojai už centrinį šildymą ir gamtines dujas moka kaip žiemą mokėję – po truputį visą vasarą.
Šiuo metu „Lietuvos dujoms” gyventojai skolingi daugiau nei 3,5 mln. litų. „Dažniausiai įsiskolinimo laikotarpis svyruoja nuo 1 iki 3 mėnesių”, – LŽ teigė „Lietuvos dujos” atstovė spaudai Jolita Butkienė.
Šildymo sezono metu susidariusias skolas žmonės paprastai padengia nuo kovo iki spalio mėnesio.
„Tokių gyventojų, kurie ilgai delsia ir nesusimoka, visoje Lietuvoje yra apie 500, tai sudaro beveik 1 proc. klientų, priklausančių gyventojų grupei”, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, vieno smulkaus vartotojo skola gali siekti nuo vieno iki kelių tūkstančių litų.
Tačiau kai kurie gyventojai kelis mėnesius neatsiskaito sąmoningai. „Tarkime, žmogus gyvena nuosavame name, vasarą jo nešildo, tik naudoja karštą vandenį. Už visą vasarą vandeniui šildyti sunaudotas dujas jis susimoka jau vasarai pasibaigus”, – pasakoja J.Butkienė.
Laiku nesusimokėję gyventojai įspėjami telefonu, jiems siunčiami priminimai raštu. „Jeigu žmogus skolingas net pusę metų, bet dėl objektyvių priežasčių negali susimokėti, jis parašo prašymą dėl atidėjimo 5 mėnesiams, tai reiškia, kad jis gali per tuos mėnesius atsiskaityti dalimis”, – minėjo ji.
Visuomenės problema
Kaip LŽ informavo bendrovės „VST” debitorinio skyriaus viršininkas Domas Sabaitis, šiuo metu Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionuose bendrovei už elektrą yra įsiskolinę per 7 tūkst. buitinių vartotojų. Bendra gyventojų skolos elektros tiekėjams, aptarnaujantiems pusę šalies, suma siekia beveik 3,5 mln. litų.
„Skolos yra opi ne tik mūsų įmonės, bet ir visos visuomenės problema. Skolų prevencija itin svarbi akcinės bendrovės „VST” veikloje. Darbo sąnaudos, reikalingos skoloms išieškoti, galėtų būti panaudotos gerinant klientų aptarnavimo kokybę, todėl įmonėje stengiamasi ugdyti klientų mokėjimo kultūrą, klientai raginami už suteiktas paslaugas atsiskaityti laiku”, – minėjo D.Sabaitis.
Bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) informacijos apie skolų sumas neteikia. LŽ bendrovės pateiktais minimaliais duomenimis, net apie 20 proc. gyventojų už suvartotą elektros energiją atsiskaito nereguliariai.
„Dauguma klientų reguliariai atsiskaito už sunaudotą elektros energiją. Susidarantys gyventojų įsiskolinimai nuolat keičiasi. Jei gyventojas už suvartotą elektros energiją nemoka laiku (kiekvieną mėnesį) arba sumoka klaidingu tarifu – jis yra apie tai informuojamas”, – LŽ teigė RST viešųjų ryšių specialistas Donatas Bagdonas.
Išvažiuoja ir pamiršta
Pašnekovo žodžiais, dažniausiai už elektrą reguliariai kiekvieną mėnesį neatsiskaito sodininkai, garažų ir vasarnamių savininkai, o vasarą – ir miestiečiai, išvykstantys dirbti į užsienį namų ir butų savininkai.
„Didesnių atsiskaitymo skirtumų tarp vasaros ir žiemos sezonų bendrovė nejaučia”, – pastebi jis.
RST klientų aptarnavimo skyriuose skolingiems gyventojams sudaromos galimybės sudaryti skolų grąžinimo grafikus, pasirašyti vekselius.
Didžiausi skolininkai
Gyventojų skolos šilumą ir karštą vandenį centralizuotai tiekiančiai „Panevėžio energijai”, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo daugiau nei milijonu litų. Nemažėja tik įmonių skolos. Šilumos ir karšto vandens tiekėjai jau vargiai besitiki atgauti pinigus už bankrutavusiam „Ekranui” per pastaruosius dvejus metus tiektą energiją.
Iš visos „Panevėžio energijai” priklausančios zonos, į kurią įeina Panevėžys, Kupiškis, Pasvalys, Rokiškis, Zarasai ir Kėdainiai, didžiausi skolininkai yra Kėdainių gyventojai.
„Liepos pirmą dieną visi aptarnaujami gyventojai mums buvo skolingi 8,9 mln. litų. Panevėžiečių skola sudarė 3,5 mln. litų, o Kėdainių gyventojų, kurių yra tris kartus mažiau nei panevėžiečių, skola siekia 3,2 mln. litų. Mažiausiai mums skolingi rokiškėnai. Jų skola viso labo sudaro 270 tūkst. litų”, – LŽ sakė „Panevėžio energijos” pardavimų tarnybos viršininkas Arvydas Kriaučiūnas.
Pašnekovas teigė, jog jau seniai pastebėta, kad daugiausia skolų už komunalines paslaugas yra prisidarę Kėdainių ir Jonavos miestų gyventojai.
Kels kainas
„Panevėžio energija” karšto vandens ir šilumos kainas penktadaliu didins nuo šių metų rugpjūčio mėnesio. Pastarąjį kartą ši bendrovė kainas kėlė 2004 metais. Iki jas padidinant, šilumą ir karštą vandenį vartojančių gyventojų skola bendrovei sudarė 12 mln. litų. 2005 metais ši skola siekė 11,5 mln. litų, pernai – 10,4 mln. litų.
„Gyventojų skolos gerokai sumažėjo šį pavasarį, kai žmonėms buvo grąžinti rubliniai indėliai. Be to, susigrąžinti skolas mums padėjo skolų išieškojimo įmonė”, – teigė A.Kriaučiūnas.
Nėra ko paimti
A.Kriaučiūno teigimu, didžiausią rūpestį „Panevėžio energijai” kelia pinigų už paslaugas nemokantys, neprivatizuotuose, savivaldybei priklausančiuose butuose gyvenantys žmonės, kurie neturi nei darbo, nei pajamų.
Buvo bandyta su šiais žmonėmis bylinėtis, tačiau jokios teisinės priemonės nepadeda – nėra ko iš jų išieškoti. Pardavimų tarnybos viršininkas teigė, jog „Panevėžio energijai” priklausančioje zonoje yra apie 20 asmenų bei šeimų, kurių kiekvieno skola už karštą vandenį bei šildymą sudaro per dešimt tūkstančių litų.
Daugiau nei 600 tokių skolininkų nutrauktas karšto vandens tiekimas. Dėl to, kad skolininkai gyvena daugiabučiuose, nutraukti jiems tiekiamo šildymo, nepažeidžiant kaimynų interesų, neįmanoma.