Praėjusios savaitės skandalas – premjero Gedimino Kirkilo ir naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Povilo Malakausko akibrokštas skirti darbo grupės, kuri derėsis su partneriais dėl atominės elektrinės statybos, nariu vieną saugumo skandalo herojų, liūdnai pagarsėjusį VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją Darių Jurgelevičių – gali turėti liūdnesnių pasekmių, nei iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti.
Tai rimta premjero klaida, galinti sužlugdyti net patį atominės elektrinės projektą. Arba išstumti iš jo Lenkiją – nebent tai ir būtų premjero patarėjo Albino Januškos „sustrateguotas” tikslas. Broliai Lechas ir Jaroslawas Kaczynskiai neformaliai žiūri į liustraciją, todėl vargu ar juos džiugins partnerė, atsiunčianti derėtis vieną iš VSD skandalo personažų.
Parlamentinio VSD tyrimo metu buvo atkakliai brukama mintis, neva Algimanto Matulevičiaus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pastangos sužinoti tiesą gali pakenkti Lietuvos reputacijai NATO partnerių akyse. Tai, žinoma, buvo melas.
Skaudus smūgis Lietuvos kaip patikimos NATO partnerės reputacijai buvo suduotas kur kas anksčiau – 2004 metais, kai kilus KGB rezervo skandalui jį tyrė Skirmanto Pabedinsko Seimo laikinoji komisija, bet nieko neištyrė. Tikrosios VSD skandalo ištakos – KGB rezervininkų Antano Valionio ir Arvydo Pociaus istorija.
Jei prieš trejus metus būtų padarytos deramos išvados, nebūtų kilęs VSD skandalas, o pulkininkas Vytautas Pociūnas būtų gyvas ir tarnautų Lietuvos valstybei.
Tačiau viskas įvyko atvirkščiai – V.Pociūnas turėjo išeiti, o KGB rezervininkai liko. Dėsninga, kad visokeriopai trukdydamos parlamentiniam V.Pociūno tremties į Baltarusiją ir jo nužudymo aplinkybių tyrimui tos pačios jėgos sėkmingai blokavo ir KGB rezervo apribojimo įstatymų pataisas.
Bet KGB rezervo gynimas Vilniuje neliko NATO partnerių nepastebėtas. Šios publikacijos pavadinimas – ne LŽ sugalvotas, o paimtas iš Didžiosios Britanijos parlamento interneto svetainės.
Pasirodo, septyni Bendruomenių rūmų nariai (konservatoriai Nigelas Doddsas, Kevinas McNamara, Mike’as Hancockas, Iris Robinson, Ianas Liddellas-Graingeris, Bobas Spinkas) 2005 m. sausio 25 d. padarė tokį pareiškimą:
„Remdamiesi neseniai Lietuvos ypatingų bylų archyve rastais dokumentais Rūmai su didžiuliu susirūpinimu pripažįsta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir dar svarbiau – Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius Arvydas Pocius buvo sovietų KGB rezervininkai. Todėl smerkia Lietuvos ypatingojo archyvo direktoriaus atleidimą iš pareigų. Taip pat mano, kad NATO saugumui, nepaisant Rusijos ir Vakarų santykių pagerėjimo, iškilo grėsmė, ir kviečia Užsienio ir sandraugos reikalų sekretorių padaryti pareiškimą dėl sukrečiančio atradimo.”
O 2005 m. sausio 27 d. Didžiosios Britanijos parlamente įvyko svarstymai, kuriuos pradėjo konservatorius Julianas Lewisas:
„Ar galėtume išgirsti Užsienio reikalų ir sandraugos sekretoriaus pareiškimą po to, kai jis išnagrinėjo mano gerbiamo parlamento nario pono Rosindello informaciją ir prašymą?
Tai prašymas dėl neseniai paaiškėjusių faktų, kad ne tik Lietuvos užsienio reikalų ministras, bet ir Lietuvos, kuri priklauso NATO, saugumo tarnybos vadovas buvo sovietų rezervininkai (…). Tai didelį nerimą keliantis reikalas. Šiandien mes prisimename nacių holokaustą, bet juk buvo ir sovietų holokaustas. Be to, byla kelia grėsmę NATO saugumui. Būčiau dėkingas, kad Rūmų vadovas primintų Užsienio reikalų sekretoriui būtinybę išnagrinėti šį svarbų reikalą.”
Lordas, Valstybės antspaudo saugotojas Peteris Hainas atsakė: „Aš būtinai perduosiu gerbiamo džentelmeno prašymą užsienio reikalų sekretoriui, nes jis visiškai teisus dėl reikalo svarbos.”
Kai džentelmenai Londone susijaudinę kalba apie sukrečiančius atradimus, grėsmes NATO saugumui, džentelmenai Vilniuje apsimeta, kad nieko neįvyko, gina KGB rezervininkus, o jų bendražygius skiria į derybų komisijas. Ar tai ne žaidimas su atomine ugnimi?