Nors šalies rinkos poreikių pokyčiai paklausiausių specialybių sąrašą apvertė aukštyn kojomis, kylančiu vadinamųjų „profkių” prestižu uostamiesčio profesinių mokyklų vadovai girtis neskuba.
Anot jų, šiandien kai kurios profesinės mokyklos drąsiai gali džiaugtis nebent didesniu jaunimo susidomėjimu galimybe įgyti profesiją bei pastaraisiais metais ženkliai išaugusiu stojančiųjų skaičiumi. Tuo metu dar sovietmečiu suformuotam „profkės” įvaizdžiui pakeisti prireiks ne vienerių metų.
Srautus reguliuoja rinka
Klaipėdos statybininkų mokykla pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau norinčiųjų čia mokytis. Anot įstaigos vadovo Klauso Grudzinsko, šiemet mokykla priėmė 300 jaunuolių, o stojančiųjų buvo beveik dukart daugiau.
Didžiausio konkurso sulaukė apdailininko, pastatų restauruotojo, aukštuminių pastatų montuotojo specialybės. Čia į vietą pretendavo net po 2-3 jaunuolius.
Vis dėlto pranašauti profesinei mokyklai prestižinės mokymo įstaigos ateities K. Grudzinskas nesiryžta. Anot jo, jaunų žmonių pasirinkimą lemia rinkos dėsniai. Profesinės mokyklos netapo populiaresnės, tiesiog jauni žmonės nori dirbti gerai mokamą darbą ir renkasi paklausias specialybes.
Nors dabar profesinės mokyklos lygiavertės vidurinį išsilavinimą teikiančioms mokykloms, sovietmečiu suformuotas įvaizdis, neva čia stoja tik „perestukinai”, pokalbininko teigimu, vis dar gajus. Todėl į profesines mokyklas paprastai ateina žemesnį balą turintys jaunuoliai.
„Taip neturėtų būti. Net pretenduojantieji į aukštąjį išsilavinimą pirmiausiai turėtų įgyti specialybę. Kur matyta, kai į statybas atėjęs diplomuotas inžinierius savo darbą išmano tik iš knygų”, – aiškino pokalbininkas.
Stojančiųjų – dukart daugiau
Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykla šiemet taip pat negalėjo sutalpinti visų norinčiųjų. Į 325 vietas čia pretendavo 650 jaunuolių. Be to, mokyklos direktorius Valentinas Radavičius tvirtino, kad įstaiga mokinių nestokoja jau gerą dešimtmetį.
Šiemet, anot pokalbininko, populiariausios yra kirpėjo, automechaniko, autoelektriko smulkaus verslo organizatoriaus bei reklamos gamintojo specialybės. Norinčių įgyti šias specialybes – du ar net triskart daugiau nei vietų. Didelio susidomėjimo sulaukė ir nauja higienos kosmetiko specialybė. Į 30 vietų pretendavo apie 100 jaunuolių.
Deja, į ypač paklausias apdailininko bei suvirintojo specialybes tokio konkurso nebuvo. Pokalbininko teigimu, bėda ta, kad tėvai savo atžaloms linki tik „balto” darbo. Savo prideda ir ilgus metus kurtas neigiamas profesinės mokyklos paveikslas.
Kaltas mentalitetas
Paklausios, tačiau nelengvą darbą žadančios Klaipėdos laivininkų mokyklos siūlomos specialybės jaunuolių antplūdžio šiemet irgi nesulaukė – 175 mokinius galinti priimti įstaiga kol kas užregistravo 75 prašymus.
Mokyklos vadovas Vytautas Benetis prisiminė, kad įstaiga „aukso amžių” išgyveno maždaug prieš 5 metus. Tada į vieną vietą pretenduodavo net po kelis stojančiuosius.
„Jūrininko darbas sunkus, todėl jaunimo ir nevilioja”, – aiškino pokalbininkas.
Kaltas, anot jo, ir lietuvių mentalitetas – juk dažnas tėvas dievagojasi, kad jo vaikas tikrai neis vargo vargti ir juodo darbo dirbti. V. Benečio teigimu, prestižinėmis tampa tam tikros specialybės, garantuojančios geresnį gyvenimą, tačiau pačios profesinės mokyklos prestižu niekada neprilygs kolegijoms arba aukštosioms.