Bulvių lietuviai nepritrūks

Šiemet daržovių ir miško gėrybių derlius mažesnis nei paprastai

Mokslininkai jau perspėjo, kad šiemet daržovių derlius bus menkesnis nei pernai. Ūkininkai taip pat pripažįsta, kad daržininkystei netinkami orai pridarys žalos, tačiau paprasti vartotojai trūkumo nepajus.

Vienur permirko, kitur – išdžiūvo

Kaunietė Irena Jokūbaitienė kasmet užmiestyje pasisodina bulvių, kitų daržovių. Ji jau susitaikė, kad šiemet bulvių derlius labai prastas.

„Sklype labai drėgna, bulves puola ligos, Kolorado vabalai. Be to, šiemet dėl šalčių bulves sodinau vėliau nei paprastai, tik gegužės 8 dieną. Jos jau buvo sudygusios, teko daigus nuskabyti, o tai sulėtina bulvių augimą”, – sakė moteris.

Kauno rajono ūkininkas Stasys Rimskis šiemet bulvėmis užsodino 25 hektarus, kalafiorais – 4 hektarus. „Trys ketvirtadaliai bulvių laukų yra kritinėje situacijoje. Dėl sausros bus mažiau bulvių, jos mažesnės. Šiemet trigubai sumažinome kalafiorams skirtą plotą. Lietuvoje beveik nėra daržovių perdirbimo pramonės, todėl jos auginamos tik šviežiam vartojimui. Nėra prasmės auginti daugiau, kad paskui derlius liktų pūti laukuose”, – sakė ūkininkas.

S.Rimskis savo daržoves parduoda centralizuotoms tiekimo sistemoms, produkcija keliauja į didžiuosius prekybos centrus.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) gamybos skyriaus vedėjas Algirdas Aleksynas sakė, kad derlius vienur prastas, kitur – geras. „Bene prasčiausia situacija Žemaitijoje, kur pavasarį buvo mažai lietaus. Vidurio Lietuvoje derlius turėtų būti neblogas. Bulvės? Vėlgi mažiausias derlius turbūt bus Žemaitijoje ir Šiaurės Lietuvoje. Kitur situacija gera”, – sakė A.Aleksynas.

Iš šiltnamių superkama daugiau

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai prognozuoja mažesnius negu pernai daržovių derlius. Lietuvoje tikimasi vidutinio morkų derlingumo – 40-50 tonų iš hektaro, nes dėl nepalankių oro sąlygų sėjos metu ne visos morkos gerai sudygo.

Sausros stipriai padidino kopūstų kainas. Priklausomai nuo kokybės ir tiekiamų kiekių, prekiniuose ūkiuose kopūstų kainos liepos pabaigoje svyravo nuo 600 iki 1000 litų už toną.

Prognozuojama, kad vasarinių kopūstų kaina gali kilti iki 1400 litų už toną. Lietuviški kopūstai vežami į Lenkiją, Baltarusiją, Rusiją ir Baltijos šalis. Šviežių burokėlių kaina pradėjo mažėti. Iš prekinių ūkių atrankiniu būdu kasami burokėliai buvo realizuojami po 600-800 litų už toną. Tai dvigubai brangiau nei 2004 m. tuo pačiu laikotarpiu, nes dėl sausros mažiau importuojama šviežių lenkiškų burokėlių. Jei kitos sąlygos bus palankios, vidutinė burokėlių kaina 2005 prekybos metais turėtų sudaryti apie 400 litų už toną.

Pirminiais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinės sistemos (ŽŪMPRIS) duomenimis, šiemet daugiau nei pernai superkama šiltnamių daržovių iš Lietuvos augintojų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse liepą, lyginant su pernykščiu tuo pačiu metu, pomidorų supirkimas padidėjo 28 proc. – iki 1014,8 tonos. Agurkų supirkimas padidėjo 27,3 proc., iki 2070,9 tonos.

Renkasi vietinius produktus

Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė sakė, kad dėl daržovių derliaus nereikėtų jaudintis. „Jis šiemet bus mažesnis, bet vartotojai to nepajus. Pernai buvo labai geras derlius, o šiemet – vidutiniškas. Prasčiau sudygo morkos, burokėliams pakenkė sausra ir pan. Tačiau daugėja prekinių ūkių, kuriuose išauginama daugiau daržovių, nes jos dažniau laistomos”, – sakė ji.

Anot Z.Cironkienės, daržovių augintojai žino, kad jų produkciją lietuviai pirks.

„Kaip parodė prieš keletą metų atlikta apklausa, net 75 proc. lietuvių renkasi lietuviškas, o ne importuotas daržoves. Pastarosios nėra populiarios, todėl kad jų auginimui ir apdorojimui naudojama daugiau chemijos priemonių. Tačiau dėl tos pačios priežasties užsienietiškos daržovės parduotuvėse ilgiau atrodo gražios ir traukia dalį pirkėjų. Pagrindinis lietuviškų daržovių trūkumas ir yra tai, kad jos trumpiau išlaiko prekinę išvaizdą. Be to, dabar jos jau kainuoja brangiau nei įvežtinės”, – sakė ji.

Pašnekovė paminėjo, kad dabar į parduotuves dar vežami praėjusių metų derliaus svogūnai iš užsienio, kai Lietuvos ūkininkai jau tiekia šviežius.

Anot jos, tenka atlaikyti ir nesąžiningą konkurenciją su lenkiškomis daržovėmis. „Jos masiškai vežamos į turgavietes, kur parduodamos kaip lietuviškos daržovės. Yra įprasta eksportuoti ne pačią geriausią produkciją, todėl ir dabar turgavietėse matau lenkiškus persirpusius pomidorus”, – sakė ji.

Dzūkai nenori rinkti grybų

Dėl nepalankių oro sąlygų sumažėjo ir miškuose augančių uogų bei grybų. Dzūkijos miško gėrybių supirkimo įmonės buvo priverstos pakelti mėlynių supirkimo kainas.

Verslininkai sako neprisimeną tokių metų, kad mėlynių supirkimo kaina būtų lygi voveraičių kainai. Šiuo metu už kilogramą mėlynių mokama maždaug po 6 litus. Įgudę uogautojai per dieną prirenka po 2-3 kibirus uogų.

Voveraitės superkamos po 5-6 litus už kilogramą. „Tai labai mažai. Anksčiau mokėdavo po 10-12 litų, todėl šiemet mažai renkančių grybus”, – sakė varėniškė Aušra Vilimienė.

Dzūkijoje miško gėrybes superkančios UAB „Vipreka” direktorius Virginijus Varanavičius sakė, kad uogų sezonas jau eina į pabaigą. „Šiemet jų derlius – žemiau vidutinio lygio. Mėlynes supirkome vidutiniškai po 6 litus už kilogramą. Iš grybų kol kas atnešamos tik voveraitės, bet jų derlius taip pat labai menkas. Žmonės šneka, kad baravykai ir kiti rudeniniai grybai turėtų pasirodyti rugsėjo 7-10 dienomis”, – sakė direktorius. Daugiausia šviežių grybų iš Lietuvos eksportuojama į Vokietiją, Prancūziją, Nyderlandus, Italiją bei Austriją.

Kauno stoties turgavietėje mėlynių buvo galima nusipirkti po 4-4,3 lito už litrą. Prekeiviai sakė uogas atsivežę iš Dzūkijos. Voveraitės kainavo po 6 litus už litrą. Tik vienoje vietoje matėsi baravykų. Už kibirėlį Kazlų Rūdos miškuose rinktų skanėstų grybautojas prašė 15 litų.

Dainoras Lukas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.