Pirmą kartą Lietuva atstovauta tarptautinėje IVV Olimpiadoje

Praėjusį savaitgalį sporto entuziastų pamėgtame Estijos mieste Otepėje vyko dešimtoji Tarptautinės visuomeninio sporto federacijos (International Federation of Popular Sports – IVV) Olimpiada, kuri populiariai vadinama žygeivių Olimpiada. Pirmą kartą Šv. Kristoforo žygeivių klubas subūrė komandą, kuri atstovavo Lietuvą kaip pilnateisę federacijos narę. Nepaisant to, kad komandą sudarė vos trys klubo nariai, tačiau lietuviška trispalvė ir naujos šalies dalyvavimas sukėlė didžiulį šventės senbuvių susidomėjimą. Per keletą dienų lietuviai stengėsi išnaudoti kiekvieną galimybę ir suspėjo ne tik pabendrauti su bendraminčiais iš viso pasaulio, bet ir įveikti keturis žygius pėsčiomis (75 km), dviračių trasą (30 km) bei plaukimą.
IVV Olimpiada vyksta kartą per du metus. Olimpiada paprastai organizuojama valstybėje, kurioje veikia aktyvūs federacijai priklausantys klubai. 2005 m. ji buvo organizuota Čekijoje, o 2009 m. vyks Japonijoje, 2011 m. – Turkijoje. Olimpiada – didžiulis tarptautinis renginys, kuriame susirenka žygeiviai iš viso pasaulio, o organizatoriams tenka nemažas rūpestis sutikti įvairių organizacijų ir klubų vadovus bei aktyvistus. Joje svarbus ne tik sportas ir aktyvus gyvenimo būdas, bet ir tarpkultūrinis bendravimas bei daugiatautiškumas.

Dešimtoje IVV Olimpiadoje Otepėje dalyvavo apie 4000 žygeivių, kurie atstovavo 36 valstybes. Didžiausias delegacijas surinko Norvegija (apie keturis šimtus žmonių), taip pat Vokietija ir šventės organizatorė Estija. Lietuva turėjo viena mažiausių delegacijų, tačiau lietuviškos trispalvės akcentais pasipuošę žygeiviai labai sudomino kitų šalių atstovus ir buvo džiaugsmingai sutikti Otepės gyventojų.

Besilaikant tradicijų, Olimpiada prasidėjo iškilminga eisena iki Otepės centro iki stadiono. Estų tautiniais drabužiais pasipuošusios merginos nešė lenteles su valstybių pavadinimais. Delegacijos žingsniavo paskui valstybines vėliavas. Pakelėje stovintys žiūrovai sveikino Olimpiados dalyvius ir sutiko juos negailėdami aplodismentų. Stadione susirinkusius dalyvius sveikino Estijos valdžios atstovai ir Tarptautinės visuomeninio sporto federacijos vadovai. Po šventinio atidarymo, daugelis pasuko į naktinį žygį, kurio finišą paskelbė fejerverkai.

Svarbiausią Olimpiados dalį sudarė žygiai pėsčiomis. Organizatoriai paruošė šešias trasas, kurios buvo pažymėtos spalvingomis rodyklėmis ir kitais ženklais. Trasose buvo dalinamas geriamas vanduo. Lietuviai nepraleido progos išbandyti ir ilgiausią maratono trasą – 42 kilometrus pėsčiomis. Anksti ryte pradėtas žygis pareikalavo daugiausiai jėgų, tačiau leido pažinti patyrusius keliautojus ir įgyti vertingos patirties. Po žygių nemažai žygeivių dar rinkosi dviračių trasas arba plaukimą baseine. Vakarais visus subūrė estų muzikos koncertai.

Jau keturis dešimtmečius gyvuojanti Tarptautinė visuomeninio sporto federacija propaguoja aktyvią gyvenseną. Federacijos nariai organizuoja žygius, kuriuose nėra varžybų principo. Kiekvienas įveikęs trasą tampa nugalėtoju. Žygių dalyviai renka antspaudus į pasiekimų knygeles, kuriomis remiantis suteikiami apdovanojimai: diplomai ir ženkleliai.

Maratono trasoje sutikta septyniasdešimt penkerių metų amžiaus vokietė pasakojo keliaujanti pėsčiomis kiekvieną savaitgalį ir kasmet įveikianti apie tūkstantį kilometrų. Jos pasiekimų knygelėse jau užfiksuota daugiau nei 27 tūkstančiai kilometrų pėsčiomis. Vos Olimpiados pradžioje sužinoję federacijos sprendimą dėl 2011 m. Olimpiados vietos, turkai visos šventės metu spindėjo iš laimės ir jau rezgė planus apie keliautojų sutikimą Antalijoje. Japonai kvietė į artimiausią Olimpiadą po dviejų metų. Jie atsivežė net būsimos Olimpiados simbolį – pagal japonų tradicijas iš popieriaus išlankstytą žmogutį. Baltarusiai jau suko galvas, kaip įveikti visas biurokratinės kliūtis ir nesulaužyti tradicijos – atvykti į būsimą Olimpiadą jau septintą kartą.

Visos šventės metu vyko įvairios atributikos mainai ir dalybos. Norėdami atsilyginti už gautas dovanas, lietuviai taip pat išdalino visą turėtą atributiką. Net didžiausias lietuvių akcentas – spalvinga trispalvė kepurėle neužsibuvo iki uždarymo. Ją pagriebė japonas ir išsivežė į savo šalį. Galbūt tai sėkmės ženklas, pranašaujantis lietuvių dalyvavimą Olimpiadoje, kuri vyks Japonijoje.

Šv. Kristoforo žygeivius klubas tapo Tarptautinės visuomeninio sporto federacijos nariu vos 2007 m. pradžioje. Šiuo metu didžioji dalis klubo narių – aktyvus jaunimas. Tačiau klubas atviras įvairaus amžiaus žmonėms, mėgstantiems aktyvų ir sveiką gyvenimą bei norintiems įgyti naujos patirties keliaujant pėsčiomis.

Pasibaigus Olimpiadai, daugelis jos dalyvių pasuko į namus. Visą savaitę Šv. Kristoforo žygeivių klubas sutikinėjo Olimpiados dalyvius ir pasirūpino jų žygiais per įdomiausias Lietuvos vietas. Ne vienas prisipažino, jog Lietuvą aplankė pirmą kartą ir neslėpė džiaugsmo, kad Lietuva tapo pasaulinės žygeivių šeimos dalimi.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.