Iš to, kokie yra namo langai, galime atspėti, kokio laikotarpio tai yra statinys. Arkomis išlinkusios langų nišos asocijuojasi su tarpukario arba stichiškos pastarųjų dešimtmečių statybos madomis. Smailiaviršūnių langų vitražai – su viduramžiais arba kičiniu jau minėto laikotarpio variantu. Išsiveržę iš sovietinių statybų vienodybės, lietuviai panoro įgyvendinti visa, kas per žmonijos istoriją buvo atrasta.
Nestandartinis – daug brangesnis
Kauno Žaliakalnyje, kur dar daug tarpukario statybos gyvenamųjų namų ir pastatyta nemažai modernių pastatų, galima aptikti itin didelę langų įvairovę. Nesunku pastebėti, kad skirtingų epochų statytojai mokosi iš pirmtakų ir įmantrių statinių langai neretai atkartoja senuosius pavyzdžius.
Gaila, kad senųjų namų palėpių langeliai, stebinantys išmone, jau dažnokai tėra užkalti lentomis ar žiojėja tušti. Kita vertus, pagaminti vienintelį sudėtingos formos langelį būtų labai išlaidu. Tai nepigus malonumas ir naujų namų statytojams.
Firmoje „Chronas” sužinojome, kad apvalus langas kainuotų pusantro karto daugiau nei tokio pat dydžio standartinis. „Šeboje” suabejojo, ar galima kokybiškai pagaminti tokios formos langą iš plastiko profilių ir pasiūlė kreiptis į medinių langų rėmų gamintojus.
„Nuo rugpjūčio 1-osios 160 proc. pabrango nestandartiniai stiklo paketai. Perkame juos iš firmos „Sabonis ir partneriai”, kuri yra viena patikimiausių visame Baltijos regione. Pigesnė alternatyva galbūt ir yra, tačiau jei po kelerių metų paketas taps nesandarus, stiklas pradės rasoti”, – sakė įmonės „Rūdupis” vadybininkas Vidas Stalioraitis. Jis priminė, kad kuo mažesnių matmenų langas, tuo jis išeina sąlyginai brangesnis. Tad nedidukas įmantresnės formos langas gali kainuoti brangiau už nemenką stačiakampį.
Sandariųjų langų eros Lietuvoje pradžioje nestandartinės formos stiklo paketas kainavo maždaug trečdaliu brangiau už standartinį.
Namo akys
Dideli ar įdomesnės formos langai keičia viso namo išvaizdą, todėl žmonės visais laikais susigundydavo juos įsitaisyti. Ilgokai langai buvo išvis neatidarinėjami ir įrengiami neįprastai aukštai.
Romos imperijos laikais langai nebuvo prabangos ženklas. Juos iškirsdavo net skurdžiai gyvenančių piliečių namų sienose. O turtingiesiems langų nereikėjo – jų namai buvo pastatyti taip, kad į išorę atsigręždavo aklinos sienos. Visas namo grožis ir jų gyventojų gyvenimas atsiskleisdavo vidinėje namo pusėje. Ten būdavo vidinis kiemas, o aplink jį – arkų pavidalo skliautai į patalpas. Šviesos, oro ir galimybių stebėti čiurlenantį fontaną bei kiemelyje sustatytus meno kūrinius buvo daug.
Viduramžių langai – aukštos ir siauros, įrengtos aukščiau nei žmogaus ūgis, langų ertmės – iš pirmo žvilgsnio nedaro didelio įspūdžio. Tačiau to meto architektai nesiekė savo statiniais puošti peizažo. Namai buvo statomi kaip tvirtovės, į kurias lengvai nepatektų priešai ir baisiai siautėjusios ligos – maras ir cholera.
Langai buvo vertinami kaip padidinto pavojaus vieta. Jie buvo įrengiami taip, kad būtų patogu atsišaudyti ar aplaistyti puolančiuosius derva. Tik bažnyčių langai buvo puošiami.
Gotikinio laikotarpio langai sužaižaravo spalvomis. Dar nemokėta gaminti didelio formato stiklų, todėl jie būdavo sukuriami iš daugybės spalvoto stiklo gabaliukų, sustatytų į metalo rėmus. Taip atsirado vitražai, kurių aukštis buvo žymiai didesnis už plotį. Jie, kaip ir visa kita, tuo laikotarpiu turėjo skatinti žmogaus veržimąsi aukštyn, arčiau rojaus.
Renesanso epochoje, o ypač baroko laikais, langai įgijo šiuolaikišką išvaizdą, tačiau dar tebebuvo gaminami iš nedidelių stiklo gabalų. Tačiau tuomet atsirado langų rėmai ir vidinės palangės. Pirmuosiuose aukštuose langų dar dažnai nebūdavo. Šie aukštai dažniausiai nebūdavo gyvenami – juose laikė arklius. Tačiau viršutiniųjų aukštų langai jau atsidarinėjo. Todėl tapo įmanoma šauniai iššokti tiesiai ant arklio.
Pakeitė sienas
XIX amžiaus pradžioje prancūzų architektas pirmąsyk sukūrė pastatą vien iš langų, kitaip tariant – stiklo ir metalo. Tai buvo Paryžiaus botanikos sodo oranžerija. Galima laikyti, kad klasicizmo epocha pasufleravo šiuolaikinių stiklo fasadų idėją. Tai paskatino ir pastangas sukurti ypač didelio formato stiklus. Su tokiais langais, rėmu nesuskirstytais į daugybę dalelių, namuose tapo šviesiau ir ant palangių pradėjo rikiuotis vazonėliai su gėlėmis.
Dideliuose miestuose parduotuvės pradėjo lenktyniauti vitrinų dydžiu, greitai tapusių viena efektyviausių priemonių pirkėjams privilioti.
Dabar langas yra ypač sudėtinga konstrukcija. Rėmas gaminamas iš impregnuotos ir suklijuotos medienos, todėl beveik nesideformuoja ir gerai saugo nuo iš gatvės sklindančio triukšmo ir dulkių. Vietoje paprasto stiklo į langą dedamas stiklo paketas, o kartais ir du. Vietoje nuolatinės priežiūros reikalaujančios medienos imta naudoti kur kas pigesnį plastiką. Nelengva susigaudyti siūlomoje įvairovėje, kiekvienas gamintojas giria savo prekę, todėl vartotojui siūloma atidžiai nagrinėti atitikties sertifikatus ir konsultuotis su statybų specialistais, nes kokybę kontroliuojančios institucijos yra tiesiog užverstos skundais dėl langų kokybės.
Australijos mokslininkai ėmėsi iki šiol neregėto namo projekto – įvairių sričių specialistai užsimojo pastatyti ateities pastatą. Jis – iš stiklo, o jo kūrime naudojamasi net molekulinės fizikos atradimais. Naujausios technologijos leido sukurti tokį stiklą, kuris sugeria aukštą temperatūrą, atspindi karštį ir, atstodamas saulės baterijas, gamina elektros energiją. Stiklas pats valysis, todėl namo išvaizda visuomet bus nepriekaištinga.
Daiva Valevičienė