Konstitucinis Teismas (KT) planuoja per artimiausius metus išnagrinėti apie dvi dešimtis bylų. Ketinama atsakyti į kai kuriuos klausimus, susijusius su nuosavybės teisėmis, vaistų reklama, tabako kontrole, teisėjų atlyginimais, kai kurių pareigūnų skyrimo ir atleidimo tvarka, pilietybės suteikimu, ordinų ir medalių dalybomis bei apdovanotųjų statusu, nacionalinio radijo ir televizijos veikla.
Imsis kompensacijų bylos
KT teisėjai vakar grįžo iš atostogų ir jau rytoj imsis nagrinėti naują bylą. KT pirmininkas Egidijus Kūris tikisi, kad per artimiausius metus Teismas išnagrinės apie dvi dešimtis bylų, kurios vienija maždaug 40 paklausimų, atėjusių iš Seimo ir įvairių lygių teismų.
Savo nagrinėjimo eilės KT šiuo metu laukia 74 paklausimai. Kai kuriuos, pasak E.Kūrio, galima sujungti į vieną bylą, tad manoma, kad KT nagrinėjimo laukia apie 40 bylų.
Susitikime su grupe žurnalistų E.Kūris atkreipė dėmesį, kad per artimiausius metus tikimasi išspręsti nemažai visuomenės susidomėjimo sulaukusių bylų iš labai įvairių gyvenimo sričių.
Pati pirmoji byla, kurios bus imtasi rytoj, susijusi su kompensacijomis už negrąžintą nuosavybę. Abejojama, ar Konstituciją atitinka galiojanti įstatymo norma, kad Vyriausybė turi teisę atidėti kompensacijos už negrąžintą turtą išmokėjimą ilgesniam periodui, nei buvo sutarta su savininku. Priėmus šią įstatymo nuostatą 1999 metais, iš esmės buvo nutraukti kompensacijų mokėjimai, atitolinti jų išmokėjimo terminai. Dėl to dalis savininkų laiku negavo pažadėtų pinigų, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką kompensacijos buvo mokamos taip, kaip sutarta, ir dalis žmonių jas gavo laiku.
Tikimasi, kad sprendimą šioje byloje KT paskelbs rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjo pradžioje.
Amplitudė labai plati
Iki kitų metų liepos, kai prasidės naujas atostogų sezonas, KT turėtų atsakyti į dar kelis svarbius konstitucinius klausimus.
Teisme ketinama nagrinėti bylą, susijusią su nuosavybės grąžinimu ir statybomis saugomose teritorijose. Žadama įvertinti, ar teisėtas išorinės vaistų reklamos draudimas. KT laukia didelė byla, susijusi su tabako kontrole Lietuvoje.
Be to, bus nagrinėjamas klausimas apie interneto reguliavimą Lietuvoje, apie „Mažeikių naftos” smulkiųjų akcininkų teises, apie žemės ūkio paskirties žemės sklypų reglamentavimą.
Tikimasi, kad KT atsakys į kelis klausimus, susijusius su teismais ir teisėjais – Aukščiausiojo Teismo pirmininko įgaliojimais, teisėjų atlyginimus reglamentavusiais Vyriausybės nutarimais, teismų investicinėms programoms skiriamų pinigų administravimu. Taip pat laukia byla dėl kontrabandininkus „pridengusių” trijų teisėjų atleidimo.
Numatoma nagrinėti bylą apie Vyčio Kryžiaus ordinus gavusių asmenų teisės gauti žemės sklypus apribojimus, prieštaringai vertinamo verslininko Jurijaus Borisovo apdovanojimą S.Dariaus ir S.Girėno medaliu, klausimą apie Vyriausybės atstovų apskrityse kadencijos nustatymą, pilietybės grąžinimą repatrijavusiems asmenims.
Viena didžiausių KT laukiančių bylų – apie nacionalinį radiją ir televiziją (LRT). Be kita ko, bus atsakyta į klausimą, ar LRT turi teisę transliuoti komercinę reklamą ir gauti pajamų už tai.
Būtinas kruopštus pasirengimas
E.Kūris pakartojo ir anksčiau deklaruotą nuostatą, kad jis teigiamai žiūrėtų į galimybę patiems piliečiams tiesiogiai kreiptis į KT.
Pasak E.Kūrio, šiuo metu Lietuva yra tarp absoliučios mažumos valstybių, kuriose piliečiai neturi galimybės kreiptis į KT. Į jį skirtingais atvejais gali kreiptis Prezidentas, Vyriausybė, ne mažiau kaip penktadalis Seimo narių, teismai.
Tačiau, E.Kūrio tvirtinimu, tokios teisės suteikimas piliečiams negali būti vienos dienos sprendimas, o „protingas dvejų ar trejų metų pasirengimas”, numatant aplinkybes, kurioms esant žmogus galėtų pasinaudoti tokia teise.
Anot jo, įvairios Europos valstybės tai reglamentuoja skirtingai: nuo leidimo piliečiui kreiptis į KT be apribojimų iki leidimo tai daryti tik per advokatus ar tada, kai piliečiui padaryta tiesioginė žala, pažeistos konkrečios žmogaus teisės.
Be to, E.Kūrio teigimu, galima, kaip kitose valstybėse, numatyti baudas už nepagrįstą kreipimąsi, kad Teismas nebūtų perkrautas darbu, kurio ir dabar netrūksta. Galbūt, jo nuomone, tokiu atveju reikėtų svarstyti ir teisėjų skaičiaus klausimą.
Taip pat, anot jo, labai svarbu, kad ši piliečių teisė nekeltų tam tikros įtampos pačioje teismų sistemoje. Tai reglamentavus, KT, anot jo pirmininko, taptų superkasacine ir superapeliacine institucija bei filtru prieš kreipiantis asmeniui į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.
Jei prieš suteikiant šią galimybę piliečiams būtų atsižvelgta į galimus trikdžius, tada, E.Kūrio teigimu, jis tokiam žingsniui pritartų.
Stasys Gudavičius