Pasaulyje išlaidos sveikatos apsaugai ir toliau viršija ekonomikos augimą. Daugelyje šalių per pastaruosius 25 metus išlaidos sveikatos apsaugai kaip dalis nacionalinių pajamų beveik padvigubėjo, informavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), praneša „The Financial Times”.
Sveikatos išlaidos vienam žmogui nuo 1990 iki 2005 metų išaugo daugiau nei 80 proc., o bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas vienam asmeniui sudarė 37 proc.
1970 metais EBPO šalyse išlaidos sveikatos apsaugai sudarė vos 5 proc. BVP. Iki 2005 metų ši dalis išaugo iki 9 proc., o ketvirtis EBPO šalių dabar sveikatos priežiūrai išleidžia daugiau nei 10 proc. nacionalinių pajamų.
JAV ir toliau smarkiai lenkia kitas šalis ir 2005 metais sveikatos apsaugai išleido 15,3 proc. BVP. Šveicarijoje ir Prancūzijoje šis rodiklis viršija 11 proc., o Vokietija, Belgija, Austrija, Portugalija ir Graikija sveikatos apsaugai išleidžia daugiau nei 10 proc. BVP, nuo jų nedaug atsilieka Kanada ir Australija. EBPO ir Europos Sąjungos vidurkis – 9 proc. BVP.
Auganti sveikatos apsaugos paklausa reiškia, jog vyriausybės privalo didinti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, mažinti išlaidas kitoms sritims arba priversti žmones už paslaugas mokėti daugiau. Pasaulyje itin svyruoja suma, kurią žmonės sumoka tiesiogiai už sveikatos apsaugą.
Didžiojoje Britanijoje žmonės tiesiogiai iš savo kišenių dengia tik 13 proc. išlaidų sveikatos apsaugai, o Graikijoje bei Meksikoje šie rodikliai atitinkamai siekia 57 proc. ir 51 proc. JAV pusę išlaidų sveikatos priežiūrai gyventojai dengia tiesioginiu mokėjimu arba per privatų sveikatos draudimą.