Krantinės sparčiai rekonstruojamos, gilinimo darbai vėluoja

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į uosto infrastruktūrą planavo investuoti apie 150 mln. litų. Birželio pabaigoje buvo panaudoti tik 44 mln. litų.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, planuotos investicijos krantinių statybos darbams problemų nekelia, šiek tiek vėluoja gilinimo darbai, nes užsitęsė poveikio aplinkai vertinimas.

Dėl biurokratinių trukdžių

Gilinimo darbams šiemet skirta beveik 40 mln. litų, o kol kas panaudota tik 3 mln. litų. 15 mln. litų skirta laivybos kanalui nuo išorinės įplaukos 15 m izobatės iki 10 krantinės pagilinti dar puse metro. Atlikus šiuos gilinimo darbus būtų galima padidinti ir leistiną laivų grimzlę 0,5 m.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, gilinimo darbai laiku nepradėti todėl, kad teko atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o derinimo funkcijas atliekančios tarnybos numatytų terminų nepaiso. Tačiau, jo manymu, po šešių mėnesių prie pirmųjų šešių krantinių jau bus galima švartuoti didesnius laivus.

Gilinimo darbams prie 142 krantinės šiemet numatyti 7 mln. litų, Malkų įlankoje – 15 mln.

Laukiama galingojo „Matador“

Uosto įplaukos kanalo tobulinimo darbams yra priskiriama užteršto grunto aikštelės statyba ir nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas. Šiemet skenduolių iškėlimui numatyti 3 mln. litų. Šiuos darbus UAB „Garant“ pradėjo 2004 metų rugsėjį, jie turėjo būti baigti 2005-aisiais, tačiau užsitęsė dėl prastų oro sąlygų ir dėl to, kad nuolaužos yra giliai įsmigusios į smėlį.

Prie pietinio molo baržos nuolaužų jau nebeliko, akvatorija sutvarkyta. Nuo pernai rudens laukiama į Klaipėdos uostą atplauksiančio olandų krano „Matador“, kurio keliamoji galia – 1500 tonų. Dėl didelio užimtumo jis atvyks šiemet ne anksčiau kaip šį sekmadienį. Beje, šis kranas bus modernizuotas, turės prietaisą metalui karpyti. Jeigu oro sąlygos nesutrukdys, atplaukus „Matadorui“ tiek vidinėje uosto akvatorijoje prie šiaurinio molo nuskendusio tanklaivio „Gblobe Assimi“ likusi borto dalis, sverianti apie 80 tonų, tiek trijų vokiečių laivo „Rudolf Breitscheid“ nuolaužų, esančių išorinėje akvatorijos dalyje, iškėlimo darbai turėtų būti baigti per kelias dienas.

Paskui metalas bus sutvarkytas, pasvertas, kad būtų užfiksuota, kiek nuolaužų iškelta. Po to dar teks atlikti magnetometriją ir įsitikinti, ar nebeliko didesnių nuskendusių laivų nuolaužų.

Kiečiama aikštelės vieta

Užteršto grunto aikštelę įrengti planuota nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Tačiau Smeltės pusiasalyje, prie Jūrų perkėlos terminalo, nutarus statyti 144 krantinę, šios idėjos atsisakyta, nes užteršto grunto aikštelei naudoti daugiau kaip 10 ha brangios uosto teritorijos neverta.

Be to, pagal ankstesnį projektą reikėjo išgilinti akvatoriją, padaryti kanalą baržoms, kurios gabentų užterštą gruntą. Tokie darbai labai brangiai kainuoja. Todėl prieš pusmetį pradėta kalbėti apie tai, kad aikštelę reikėtų statyti kitoje vietoje.

Ta vieta galėtų būti UAB „Toksika“, užsiimančiai pavojingų atliekų tvarkymu, priklausančiame 5 ha sklype, esančiame prie statomo naujo Dumpių sąvartyno. Šiuo metu svarstomi du užteršto grunto išvežimo iš uosto ir pristatymo į aikštelę variantai. Pirmas – panaudoti bendrovės „Klaipėdos kartonas“ vamzdyną ir siurblių pagalba transportuoti gruntą, antras – jį supilti į pastatytą nedidelę talpą ir išvežti autotransportu. Pasak A. Kamarausko, antras variantas būtų pigiausias.

Danijos kompanija „Ekorem“, jau buvo pateikusi pirminius projekto pasiūlymus dėl aikštelės valčių prieplaukoje. Juose buvo numatytas mechaninis grunto apdorojimas presavimui naudojant specialius brangius mechaninius filtrus, kuriuos, ko gero, reikėtų dažnai keisti. Daugiausia užteršto grunto yra po AB Vakarų laivų gamyklos plaukiojančiaisiais dokais, jame gali būti ir metalo gabalų, ir elektrodų atliekų, kurie gali pažeisti filtrus.

Manoma, kad reikėtų taikyti pačią paprasčiausią technologiją – gruntui leisti nusėsti natūraliai. Beje, tą gruntą būtų galima naudoti netgi šalia statomo sąvartyno rekultivacijai.

Uosto direkcija jau susitarė su danais, jog per porą savaičių parengs kitą techninę užduotį, o jie vėl pateiks projektinius pasiūlymus, kokia turėtų būti aikštelė prie Dumpių sąvartyno.

Krantinių statyba

Šiemet krantinių statybai ir rekonstrukcijai numatyti 79 mln. litų. Per pirmą pusmetį panaudota daugiau kaip 30 mln.

118-119 krantinių rekonstrukcijai numatyta daugiau kaip 8 mln. litų, per pirmą pusmetį panaudoti 6 mln. Šiuo darbus ketinama baigti rugpjūčio vidury.

105-106 krantinių rekonstrukcijos ketvirtam etapui skirta per 6 mln. litų, panaudota – per 5 mln., darbus ketinama baigti liepos pabaigoje ar rugpjūčio pradžioje.

90-96 krantinių statybai sąmatoje numatyti 24,5 mln. litų. Jau panaudota beveik 17 mln. Šių krantinių rekonstrukcijos metu pirmą kartą Klaipėdos uoste taikomas naujas techninis spendimas – montuojami nuleidžiamieji inkarai. Pasak A. Kamarausko, iš esmės per šiuos metus realiai šioms krantinėms būtų galima panaudoti 40 mln. litų, nes darbai čia vykdomi sparčiai. Krantinių statybai naudojamas gruntas, iškastas gilinant uosto akvatorija, tad taupomos lėšos.

66-67 krantinių rekonstrukcijai šiemet skirtas milijonas litų. Tikimasi, kad per du mėnesius bus atlikti projektavimo darbai ir planuojamas skelbiamas konkursas dėl rekonstrukcijos darbų. Pagrindiniai darbai ir projekto vykdymas bus perkelti į kitus metus.

127-128 krantinių rekonstrukcijai skirti 3 mln. litų (panaudota 1,6 mln). 50 m ilginamas UAB Klaipėdos terminalo grupės naudojamas 175 m ilgio pirsas, idant būtų galima švartuoti didesnius laivus.

Šiemet atsirado poreikis rekonstruoti ir 143 krantinę, nes konteinerių srautai didėja. Vienu metu prie 450 m ilgio krantinės pastatyti tris konteinervežius sunku, tad krantinė bus pailginta 100 metrų. Šiai rekonstrukcijai numatyti 10 mln. litų, konkursas jau paskelbtas, netrukus bus atplėšti vokai.

Kad būtų pagreitinta darbų pradžia, lygiagrečiai skelbtas konkursas ir plieno gaminiams įsigyti, kadangi jų reikia laukti 4-6 mėnesius, nes pasaulinė rinka yra perpildyta užsakymų. Anksčiau, kai pats rangovas užsakydavo plieno gaminius, ši problema gerokai lėtindavo statybų pradžią. Darbus šioje krantinėje ketinama pradėti rugpjūtį.

Šiemet taip pat atsirado poreikis rekonstruoti 450 m ilgio 144 krantinę ir akvatoriją ties ja pagilinti iki 11 m. Į ją taip pat bus perkelti iš 81-82 krantinių užterštų vandenų surinkimo darbai, nes pastarosios krantinės atiduodamos naujam keleivių ir krovinių terminalui. Šiam tikslui numatytas milijonas litų. Krantinės projektavimo darbai jau eina į pabaigą, rugpjūtį ketinama skelbti konkursą rangovui parinkti.

Statys namą gyventojams

Teritorijoje, kurioje turi būti statomas keleivių ir krovinių terminalas, iškyla daug problemų dėl gyventojų ir pastatų iškėlimo. Čia dalis butų yra Savivaldybės, dalis privatizuotų, yra dvi privačios žemės valdos, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla, metalinių garažų kooperatyvas. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai priklausančią mokyklą ketinama perkelti į Uosto direkcijai priklausantį buvusio darželio pastatą Zauerveino gatvėje.

A. Kamarausko teigimu, Uosto direkcija prašys Savivaldybės skirti jai žemės sklypą, kuriame ketina statyti gyvenamąjį namą ir taip išspręsti gyventojų iškeldinimo iš uosto plėtrai reikalingos teritorijos problemą.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.