Duomenys apie prekybos žmonėmis mastus Lietuvoje – abejotini

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos pateikia prekybos žmonėmis duomenis, dėl kurių Lietuva jau keletą metų garsėja kaip vergių eksportuotoja. Tuo tarpu policija tvirtina, kad skaičiai išpūsti maždaug 20 kartų.
Dingusių žmonių šeimų paramos centro duomenimis, iš trijų Baltijos valstybių per metus į užsienį parduodama apie 3 tūkst. žmonių, o iš Lietuvos – 1-2 tūkst., tačiau teigiama, kad nukentėjusiųjų yra gerokai daugiau, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“.

Šiais duomenimis remiasi ir tarptautinė organizacija „Amnesty International“, kuri savo neseniai paskelbtoje metų ataskaitoje cituoja Europolo duomenis ir tvirtina, jog kiekvienais metais iš Lietuvos per 1000 moterų ir merginų išvežamos į kitas šalis, daugiausia į Vakarų Europą. Lietuva čia įvardijama kaip viena iš keturių centrinės ir pietvakarinės Europos valstybių, kuriose moterims ir merginoms gresia didžiausias prekybos žmonėmis pavojus.

Tuo tarpu Kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyriaus viršininkė Reda Sirgedienė paaiškino, kad tokie skaičiai nėra tikslūs, jie remiasi bendromis Europos tendencijomis, spėliojimais ir pan. Be to, anot specialistės, per penkerius metus padėtis smarkiai pasikeitė, tačiau vis dar operuojama pasenusiais ir nuo pat pradžių abejotinais skaičiais.

Pasak Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Viešojo saugumo politikos skyriaus vyresniosios specialistės Julijos Staškovskajos, prekybos žmonėmis aukų nuolat mažėja, nes labai suaktyvėjęs ir valstybės institucijų, ir nevyriausybinių organizacijų prevencinis darbas. O didžiulį duomenų apie aukas skirtumą ji aiškina tuo, kad nėra bendros identifikavimo sistemos: vienų manymu, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis galima laikyti tik asmenis, atitinkančius tam tikrus kriterijus, kiti aukoms priskiria ir viskuo patenkintas prostitutes savanores.

Dėl aukų identifikavimo rodiklių suvienodinimo prieš kelias dienas buvo sušauktas įvairių valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimas, tačiau per pasitarimą nepavyko rasti bendros kalbos – nesutarta dėl vienos aukų skaičiavimo sistemos, kuri neleistų dirbtinai didinti nukentėjusiųjų skaičiaus.

Policijos duomenimis, pernai nuo prekiautojų žmonėmis nukentėjo 96 asmenys (tarp jų yra ir keli vyrai, įkliuvę į darbdavių vergvaldžių žabangus). Į šį skaičių įtraukti ne tik oficialiai baudžiamosiose bylose nukentėjusiais pripažinti asmenys, bet ir, pavyzdžiui, prievarta ar apgaule prostitutėmis paverstos moterys, nenorinčios duoti oficialių parodymų. Bendroje depersonalizuotoje duomenų apie prekybos žmonėmis aukas bazėje, į kurią savo informaciją deda visos su šios kategorijos asmenimis dirbančios nevyriausybinės organizacijos, pernai įrašytas 101 žmogus.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.