Atostogos – per pietų pertrauką

Pailsėti ir atgauti jėgas įmanoma ir per keletą minučių

Kalbėti apie poilsį galima be galo.

Ko gero, tai mėgstamiausias kiekvieno iš mūsų užsiėmimas, žinoma, išskyrus darboholikus.

Labai dažnai, galvodami apie poilsį, mes turime omenyje kažką ilgesnio: atostogas arba nors savaitgalį. Tačiau atkurti savo fizines ir dvasines jėgas įmanoma ir per trumpą laiką – po darbo dienos arba pietų pertraukos metu.

Trūksta ramybės

Su kuo mums asocijuojasi poilsis?

Geriausiu atveju – išvyka į mišką su draugais. Tai poilsio dienomis.

O paprastą dieną grįžę iš darbo ir paruošę vakarienę dažniausiai galvojame apie darbo reikalus, bendraujame su artimaisiais kaip su kolegomis arba pavaldiniais. Vėliau sėdamės priešais televizorių.

Be televizoriaus mes jau neįsivaizduojame savo gyvenimo. Tačiau ar padeda jis mums atgauti ramybę ir pasitikėjimą savimi, kurie taip reikalingi mūsų skubriame gyvenime?

Prisiminkime žinomą Karlsono frazę: „Ramybės, tiktai ramybes”. Būtent ramybė yra tai, ko dažniausiai trūksta šiandien išgyvenantiems emocinį ir fizinį krūvį.

Dauguma žmonių nesuvokia, kad patys kuria savo nuotaiką, vadinasi, gali ją keisti.

Pratimai valdo protą

Žodžiai „autotreningas”, „relaksacija”, „meditacija” tvirtai įėjo į mūsų gyvenimą. Tačiau ar dažnai, suprasdami jų reikšmę, mes naudojame tuos metodus stresui šalinti, emocinei įtampai mažinti, mobilizuoti dvasines jėgas ir pakelti nuotaiką?

Žodis „autotreningas” kilęs iš dviejų žodžių „auto” – pats ir „treningas” – mokymas. Tai reiškia žmogaus mokymąsi fizinės ir psichinės būsenos savireguliavimo būdų.

Autotreningą sudaro specialūs pratimai valdyti raumenų sistemą, kvėpavimą, vaizduotę, o per juos – fizinį ir psichinį būvį.

Nuotaiką galima sukurti

Nemažą vaidmenį čia atlieka vaizduotė. Pavyzdžiui, galima įsivaizduoti save tamsioje oloje arba miške, kur pilna plėšrūnų, – ir jums taps baisu. Galima įsivaizduoti save jaukioje ir šiltoje lovoje – ir jums taps patogu. Galima įsivaizduoti, kad jūs pliaže šildotės ryškios, karštos saulės spinduliuose, ir jums taps šilčiau.

Tokiu būdu autotreningo pagalba galima išmokti laisvai keisti savo pojūčius, fizinę ir psichologinę būseną, sukurti tam tikrą nuotaiką, kovoti su nuovargiu, efektyviai atkurti dvasines jėgas.

Stiprybė slypi vaizduotėje

Be abejo, viename straipsnyje neįmanoma išsamiai papasakoti apie autogeninės treniruotės metodiką.

Tačiau vieną pratimą vis dėlto noriu pasiūlyti. Jis nesudėtingas, bet kokioje situacijoje padės jums grąžinti ramybę, atgauti pasitikėjimą savo jėgomis.

Ramiai sėdėdami kėdėje, įsivaizduokite, kad pačiame jūsų esybės centre yra mažytė dalelytė, kuri labai labai rami ir laiminga.

Nepaliesta jokių baimių ir rūpesčių dėl ateities ji gyvena taikoje stipri ir laiminga. Iki jos neįmanoma nusigauti, prie jos negalima prisiliesti.

Jeigu jūs norite, ją galite įsivaizduoti kaip kažkokį įvaizdį – liepsnos liežuvėlį, brangakmenį arba paslėptą ežerą, ramų, lygiu lygiu paviršiumi.

Ji ten – labai giliai jumyse – jūsų neatskiriama dalelė. Šis paslėptasis centras visada išlieka ramus ir tykus, nežiūrint sunkumų, problemų ir nerimo, kuriuos jūs išgyvenate.

Jeigu norėsite, galėsite bet kuriuo metu pajausti tą dalelę savyje. Daug kartų per dieną jūs galite prisiminti tą mažą vidinės ramybės branduoliuką, mintimis prisiliesti prie jo. Žinodami, kad jis čia, visiškai šalia, jūs jausitės ramesni, labiau atsipalaidavę ir kartu pasitikintys savimi. Jeigu būtent tai jūs laikote poilsiu, vadinasi, jūs jau pasiekėte tai, apie ką svajojote.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Psichologija su žyma , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.