Sergantys uostamiesčio vaikai neteko efektyvios gydymo priemonės, nes Klaipėdos apskrities ligoninė visam laikui uždarė halokameras. Gydymas druskomis padėdavo tūkstančiams kvėpavimo takų ligomis sergančių mažųjų pacientų, kurie į uostamiestį gydytis važiuodavo net iš Kauno.
„Neapsimoka ir neatsipirks”, – trumpai ir aiškiai sprendimą apibūdina Klaipėdos apskrities ligoninės vadovas gydytojas Romaldas Sakalauskas.
Anot jo, vaikai – ne pagrindiniai ligoninės pacientai, todėl paklausą turėjusiu gydymu galėtų pasirūpinti Klaipėdos vaikų ligoninė.
Pastarosios vadovė Klaudija Bobianskienė tvirtina, jog teikti tokias paslaugas įstaiga iš viso neturinti teisės, nes Vaikų ligoninė neteikia antrinio lygio ambulatorinių paslaugų, tokiai veiklai neturinti licencijos ir jos negautų iš viso.
Tuo metu uostamiesčio vaikų pulmonologai kas mėnesį nustato po 10-20 naujų astmos atvejų. Gydymas druskomis astma sergantiems vaikams šią ligą sutramdydavo, o alergines slogas, bronchitus ir kitus lėtinius susirgimus – išgydydavo.
Pulmonologai halokamerų uždarymą vadina didele netektimi ir stebisi, kad vaikų sveikata – ne prioritetas, tačiau komentuoti Klaipėdos apskrities ligoninės administracijos sprendimą vengia.
Paskaičiavo ir atsisakė
Klaipėdos apskrities ligoninėje halokameros – dirbtinai įrengtos patalpos, aplinka ir oro sudėtimi panašios į druskų kasyklą, sėkmingai veikė 25 metus. Per šį laiką pacientų tik daugėjo, o įranga seno.
Susidėvėję įrenginiai ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl ligoninės vadovai nusprendė paslaugą nutraukti. Bent taip aiškina vyr. gydytojas R. Sakalauskas.
Tiesa, buvo surengtas viešasis konkursas kabinetui rekonstruoti, tačiau iš Sankt Peterburgo (Rusija) atvykusiems ekspertams nustačius, jog įrangos atnaujinimas kainuos 45 tūkstančius litų, o klaipėdiečiams paskaičiavus, kad už patalpų remontą teks sumokėti antra tiek, nuspręsta nutraukti paslaugos teikimą.
„100 tūkstančių litų – tiek reikėtų surasti halokamerų atnaujinimui. Iš paslaugų tokių pinigų nesurinksime, o pats kabinetas taip pat nepajėgus savęs išlaikyti. Daugiausia pacientų būdavo vaikai, mes – apskrities ligoninė, pagrindiniai mūsų pacientai yra suaugusieji, todėl apie šį gydymo būdą gal galėtų pagalvoti Vaikų ligoninė”, – svarstė R. Sakalauskas.
Jau yra numatyta ir patalpų paskirtis – jas ketinama skirti ligoninės archyvui bei atiduoti ūkio daliai.
Pulmonologai stebisi
Vaikų pulmonologė Liuda Pliuškienė halokamerų procedūras vadina labai efektyviomis ir šiuo metu itin paklausiomis.
Daug metų mažuosius ligonius, o ir suaugusiuosius gydžiusi druskomis L. Pliuškienė stebisi kalbomis, jog halokameros uostamiesčiui per brangios.
Medikės žiniomis, kasmet ši paslauga atnešdavo 28-30 tūkst. litų pelno, todėl remontai būtų atsipirkę per keletą metų.
Per metus halokameros paslauga pasinaudodavo per 300 vaikų. Atliktų tyrimų rezultatai rodė, kad nuo įvairių kvėpavimo takų susirgimų po procedūrų pagydavo 70 proc. pacientų.
„Laukėme balandžio mėnesio, buvo kalbama, kad kabinetas vėl bus atidarytas po rekonstrukcijos, vietoje to sulaukėme žinios, jog paslaugos teikimas nutrauktas. Manau, investicijos į gydymą druskomis būtų atsipirkusios. Kodėl ligoninės vadovas galvoja kitaip, negaliu pasakyti”, – kalbėjo medikė.
Sulaukia daug skambučių
Buvusios paslaugos paklausą patvirtina ir kitas šiame kabinete dirbęs medikas – Marius Zolubas. Jo teigimu, mokamos procedūros būdavo nuolat perkamos, gydymas druskomis buvęs efektyvus, o pacientai džiaugdavosi, kad be vaistų naudojimo išsigydydavo lėtines ligas.
Nors paslauga nebeteikiama jau kurį laiką, tiek L. Pliuškienė, tiek ir M. Zolubas sulaukia gausybės skambučių iš kitų rajonų. Žmonės teiraujasi, kada gydymas druskomis bus atnaujintas.
Klaipėdos apskrities ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėju dirbantis M. Zolubas taip pat nelinkęs vertinti ar komentuoti administracijos sprendimo.
Gydytis – į sostinę arba Kauną
Apsiimti naujų rūpesčių nelinkusi ir Klaipėdos vaikų ligoninė. Jos vadovė K. Bobianskienė sako, jog įrengti tokį kabinetą įstaiga neturi teisės.
Anot vyr. gydytojos, ši ligoninė neteikia antrinio lygio paslaugų, todėl tokios galimybės net neketina svarstyti.
„Yra Klaipėdoje privačios įstaigos, teikiančios antrinio lygio paslaugas. Reikėtų kreiptis į tuos, kam priklausytų tai daryti”, – kalbėjo K. Bobianskienė.
Halokameras turi Vilniaus bei Kauno medicinos įstaigos. Gydymas druskomis taikomas ir Palangos reabilitacinėje vaikų sanatorijoje „Gintaras”. Tiesa, patekti į šią sanatoriją ne taip ir lengva – pastaraisiais metais paūmėjus kvėpavimo takų ligoms kelialapio tenka ilgai laukti. Be to, dėl didelio pacientų skaičiaus procedūros čia yra trumpesnės.
Prieš kurį laiką tokią paslaugą teikė medicinos centras, įsikūręs uostamiesčio prekybos centre BIG, tačiau nesuradę gydytojo savininkai kabinetą uždarė.