Atklydėliams iš miškų nuotykiai mieste ir keliuose dažnai baigiasi tragiškai.
Ilgą gyvūnų agoniją įteisino įstatymai ir pareigūnų cinizmas.
Miško gyventojai braunasi į uostamiestį, nešdami ligas, žalodami praeivius. Dažnam gyvūnui ekskursija po Klaipėdą baigėsi kankinančia žūtimi.
Praėjusį sekmadienį Herkaus Manto gatvėje tris valandas skausmus kentė sužalotas briedis, nes pareigūnai, bijodami pažeisti įstatymą, nedrįso gyvūno tuoj pat nušauti.
Kankino įstatymai
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras sakė, kad miestas – ne medžioklės plotas.
Todėl negalima naudoti medžioklės ginklų. „Galėjau žvėrį nušauti, prisilaikydamas visų saugumo taisyklių, bet būčiau ilgai bylinėjęsis”, – sakė pirmininkas, prisimindamas jauno briedžio agoniją Herkaus Manto gatvėje.
Vyriausiojo policijos komisariato licencijavimo poskyrio viršininkas Žygintas Narmontas teigė, kad nušauti gyvūną arčiau nei 200 metrų nuo gyvenamųjų namų draudžiama. „Galima nušauti gyvūną, ginantis nuo realaus pavojaus. Susižalojęs briedis Manto gatvėje žmonėms pavojaus nekėlė”, – sakė poskyrio viršininkas.
Anot Ž.Narmonto, kartais miesto merai išleidžia specialius potvarkius, leidžiančius iššaudyti mieste varnas, tačiau tokie potvarkiai prieštarauja įstatymui.
V.Zakaras sakė, kad medžiotojų draugija kreipsis į Aplinkos apsaugos departamentą, kad būtų supaprastinta tvarka, kai reikia palengvinti gyvūnų kančias. „Galėtų ar policijos, ar aplinkos apsaugos pareigūnai priimti vietoje sprendimą ir leisti nušauti besikankinantį gyvūną”, – svarstė pirmininkas.
Keikė policiją
Medžiotojų vadovas sekmadienį pakraupo stebėdamas briedžio agoniją važiuojamosios dalies viduryje.
„Įsivaizduokime, jei darbuotojas, turintis leidimą naudoti nuotolinį migdymo šautuvą, būtų išvykęs į kitą Lietuvos pakraštį. Kas tada?” – sakė pirmininkas.
Jis teigė, kad tūkstančiai praeivių ir važiuojančių matė briedžio kančias. „Praeiviai ir vairuotojai keikė policininkus, kad nenušauna sužaloto žvėries”, – sakė V.Zakaras.
„Klaipėda” rašė, kad tris valandas sulaužyto žandikaulio, išnarintų galūnių skausmo ir priešmirtinės agonijos kamuojamas briedis krūpčiojo, blaškėsi, vis bandė stotis ant lūžusių kojų.
Žvėrį po keleto valandų užmigdė mirtinomis migdomųjų dozėmis, iššautomis iš nuotolinio migdymo šautuvo.
Policininkai laiku nepakvietė specialistų briedžiui užmigdyti. Patys pareigūnai nešaudė ir neleido to daryti medžiotojams, bijodami pažeisti įstatymus.
Žūva po ratais
Šiemet ypač daug laukinių žvėrių atklysta į miestą – ir ne tik briedžių.
„Nuaro” tarnyba uostamiestyje šiemet rado lapių, šeškų, kiaunių, šernų, stirnų maitų. Dažniausiai šie gyvūnai buvo partrenkti mašinų. Jie patikrinti, ar nesirgo pasiutlige.
Melnragėje buvo sugautas po jūrą plaukiojęs bebras. Jis paleistas į laisvę labiau jo prigimtį atitinkančioje aplinkoje.
Siautė briedžiai
Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras” Klaipėdos filialo administratorė Irina Lebedeva sakė, kad šiemet mieste palyginti labai daug incidentų su briedžiais – net penki per aštuonis mėnesius.
Vienas gyvūnas buvo išvytas iš pieno kombinato teritorijos. Kitas užmigdytas prie buvusios „Ryto” spaustuvės – šis briedis buvo smarkiai sužalotas.
Jaunas briedis gegužės pradžioje blaškėsi po marias. Jis buvo ištrauktas iš vandens ir paleistas į Kuršių nerijos miškus. Po kelių dienų jis pasirodė Baltijos prospekte. Ten žvėris sužeidė moterį. „Nuaro” darbuotojai gyvūną užmigdė ir nuvežė į mišką. Miške briedis atsibudo, bet netrukus pastipo.
Pats skaudžiausias atsitikimas buvo sekmadienį – jauno briedžio agonija Herkaus Manto gatvėje. Žvėris susižalojo nušokęs į gatvę iš keturių metrų aukščio – per šalia geležinkelio viaduko esančią plytų sieną.
Puolė muziejų
„Klaipėda” rašė, kad 2004-ųjų sausį lapė papjovė du Lietuvos jūrų muziejaus pingvinus. O 2004-ųjų lapkritį dienraštis paskelbė, kad šernai, perplaukę redutą juosiantį kanalą, kniso muziejaus apsauginį pylimą.
Lietuvos jūrų muziejų nuo neprašytų keturkojų svečių muziejaus pingvinus, ruonius saugo tvirtovę juosiantis žiemą užšąlantis kanalas. Pingvinai – šiaurės kraštų gyventojai, mėgstantys šaltą orą. Todėl jie išleidžiami į aptvarą šalia tvirtovės reduto. Tai ir tapo nelaimės priežastimi. Spustelėjus šalčiui, kanalo ledu naktimis ėmė sėlinti lapės ir usūriniai šunys. Voljero tvora nesutrukdė lapei pasiekti augintinių. Įsibrovėlė spėjo papjauti du pingvinus.
Nušovus septynias rudąsias, paaiškėjo, kad jos buvo užsikrėtusios susna.
Nuo laukinių gyvūnų kenčia ir Kopgalio gyventojai. Dažnai netoli namų vejas išknisa šernai.
Dėl per didelio patiklumo iššaudyta prie Preilos daug metų ant kelio išeidavusi pravažiuojančių keleivių prašyti maisto šernų banda. Šernų dar galima sutikti prie Juodkrantės. Jie knisa ir ten, bet gyvenvietės žmonės raštu dar niekur nesikreipė, likviduoti deglųjų neprašė.
Specialistams – mįslė
Pareigūnai negali pasakyti, kodėl žvėrys plūsta į miestą.
„Nuaro” veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė nerimauja dėl briedžių antplūdžio į uostamiestį. „Kreipsimės į aplinkosaugininkus. Įtariame, kad kažkur yra uždarytas briedžių takas, kuriuo jie anksčiau migruodavo”, – teigė J.Gustaitienė.
Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas negalėjo paaiškinti, kodėl briedžiai plūsta į miestą.
Jis nemano, kad gali būti užtverti jų migracijos takai. „Briedžiai – neprognozuojami gyvūnai. Sunku paaiškinti tikrąsias jų elgesio priežastis. Aišku, civilizacija briedžiams daug džiaugsmo neteikia”, – svarstė agentūros vedėjas.
V.Zakaro nuomone, briedžiai plūsta į miestą dėl jų gyvenimo būdo. Girių karaliai daug migruoja, todėl gyvena labai didelėse teritorijose. Briedžiai greitai patiria stresą.
„Briedžiai neatsargūs. O, pavyzdžiui, elnių, kurių yra žymiai daugiau, mieste nepamatysi. Elniai – labai bailūs”, – paaiškino pirmininkas.
Briedžių, anot V.Zakaro, nėra per daug. Mūsų miškai išmaitintų ir daugiau šių žvėrių.
Pirmininkas patarė saugotis briedžių. Jokiu būdu jų nebaidyti. Jei tenka pamatyti girių karalių, reikia tyliai pasišalinti į saugią vietą.
Vigantas Danilavičius
😛 geras