Vakar pasiektas šios vasaros šilumos rekordas. Sinoptikų prognozės, kad didesnėje Lietuvos dalyje temperatūra pakils iki 28-32 laipsnių, o Pietų Lietuvoje sieks iki 34 laipsnių karščio, pasitvirtino.
Vakar 15 val. oro temperatūra Varėnoje buvo 32, Klaipėdoje – 31, Kaune – 30, Vilniuje – 29 laipsniai šilumos. Tačiau toks karštis neturėtų ilgai laikytis. „Stichiško reiškinio nebus”, – patikina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovė Irutė Švedienė.
Šios tarnybos duomenimis, pernai liepą sausų karštų orų laikotarpis truko nuo 4-os iki 13-os dienos. Tuomet daugelyje rajonų aukščiausia oro temperatūra pakildavo iki 32-35 laipsnių. Dar karštesni orai buvo 1994-ųjų liepą. Aukščiausia temperatūra tada užfiksuota Zarasuose – ten termometro stulpelis pakilo net iki 37,5 laipsnių.
Gerti nešalto vandens
Tokiu oru medikai pataria ypač saugoti sveikatą, nes padažnėja įvairių jos sutrikimų, greitosios medicinos pagalbos kvietimų pas perkaitusius, didelio kraujospūdžio išgąsdintus, epilepsijos priepuolių ištiktus žmones. Labiausiai kenčia lėtinėmis ligomis sergantys pagyvenę asmenys. Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytoja Asta Razmienė priminė, kad svarbiausia – vartoti daug skysčių, net tuo atveju, jei troškulio nejaučiate.
Patartina kas 1-2 valandas gerti sultis, natūralų ir mineralinį vandenį, bet ne kavą, kokakolą ar juo labiau alkoholį. Daugiau gerti derėtų duoti namų augintiniams.
Karštymečiu būtina vengti fizinio krūvio, o jeigu vis dėlto dirbama ar sportuojama, gaivintis reikėtų dar intensyviau. Žmonės, sergantys inkstų ar širdies ir kraujagyslių ligomis, dėl vartotinų skysčių turėtų pasitarti su savo gydytoju – per didelis jų kiekis gali pakenkti. Be to, įkaitus svarbu negerti itin šalto vandens, nes gali ištikti traukuliai. Toks pat perspėjimas aktualus ir sodininkams, kuriems maga atsigaivinti vandeniu iš žarnos. „Vanduo turi būti drungnas, 15-20 laipsnių”, – įspėja A.Razmienė.
Ieškokite pavėsio
Per karštymetį reikėtų vengti saulės ir ieškoti pavėsio, namie užtraukti ant langų tankias užuolaidas ar žaliuzes. Išvykstant atostogauti ar savaitgaliui geriau nepalikti buto ar įstaigos langų, atvirų saulės šviesai.
Pernai Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistams teko tirti atvejį, kai vienoje garsios įstaigos kontoroje suiro stipriai saulės įkaitintas parketo lakas. Dėl pasklidusio ir porą mėnesių neišnykusio tvaiko žmonėms teko keltis dirbti kitur.
Jei namie nepavysta užtikrinti komfortabilios aplinkos ir karštis tampa neįmanomas, užsienyje miestiečiams patariama glaustis gerai vėsinamose viešosiose erdvėse, pavyzdžiui, bibliotekose. Mūsų žmonėms, kurių butai labai įkaista, A.Razmienė pataria užsukti, tarkim, į prekybos centrą.
Gydytoja primena, kad senelių ir vaikų, taip pat gyvūnų nereikėtų ilgam palikti namie vienų. Gerai būtų aplankyti vienišus pagyvenusius giminaičius, kurie galbūt neturi jėgų pasirūpinti savimi. „Be to, derėtų vengti net trumpam palikti vaikus ar savo augintinius automobiliuose, kurių salonai karštą dieną įkaista net iki 80 laipsnių”, – primena A.Razmienė.
Nepiktnaudžiauti saule
Anot gydytojos, kaip elgtis esant dideliems karščiams, mūsų žmonės jau žino. Tačiau bėdų dėl piktnaudžiavimo saule kasmet tik daugėja. Nepagydomu odos vėžiu (melanoma), kurį 65-90 proc. lemia saulės spinduliai, kasmet suserga vis daugiau žmonių, ypač moterų. 2001 metais sergamumas melanoma siekė 6,8 atvejo 100 tūkst. moterų, o 2005-aisiais – jau 8,7 atvejo 100 tūkst. moterų. Sergamumas apskritai odos vėžiu 2001 metais buvo 57 atvejai 100 tūkst. moterų, 2005-aisiais – jau 69,7 atvejo.