Žemės ūkio ministerija tikisi, kad iki rugsėjo vidurio Europos Komisija (EK) patvirtins Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą, kurios galutinis variantas suderintas su EK atstovais ir socialiniais partneriais.
Pasak žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos tikslas – kurti konkurencingą šalies žemės, miškų ir maisto ūkį. Žemės ūkio ministerija ir socialiniai partneriai sutarė, kad parama turi būti skiriama ne tik dideliems ūkiams, bet ir tiems, kurie yra pajėgūs modernizuotis, pasinaudodami parama, išlikti rinkoje, arba imtis kaime plėtoti alternatyvų verslą. Įvairios kaimo plėtros programos priemonės skirtos vienam tikslui – pagerinti gyvenimui Lietuvos kaime, sukurti gražiai ir saugiai aplinkai, ugdyti ir stiprinti žmonių bendruomeniškumui.
Svarbu išlaikyti balansą
Programos parama skiriama pagal keturias kryptis. Pirmoji kryptis – „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas”. Čia numatytos priemonės paremti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, žemės ūkio valdų modernizavimą, žemės ūkio produkcijos perdirbimą ir pridėtinės vertės didinimą. „Tačiau parama negali būti pagrindinis ūkio pajamų šaltinis. Pajamos turi būti gaunamos pardavus produkciją”, – pabrėžia žemės ūkio ministrė. Anot jos, reikia siekti, kad paramos naudojimas būtų efektyvus. Šios krypties priemonės siekia, kad jaunieji ūkininkai iki 2013 metų turėtų iki 20 ha savo žemės, o žemės nuomos sutartys būtų pasirašytos ne mažiau kaip 10-čiai metų.
Antroji kryptis „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas” numato paramą ekologiniam ūkininkavimui. Atsižvelgiant į socialinių partnerių nuomonę, šiai sričiai buvo numatyta skirti 13 proc. visos Europos Sąjungos (ES) kaimo plėtrai skirtos paramos. Dabar ekologinis ūkininkavimas užima tik 2,7 proc. šalies žemės ūkio naudmenų. „Lietuvoje ekologiniai ūkiai yra šeimos ūkiai. Realistiškai skaičiuojant iki 2013 metų ekologinė žemdirbystė gali padidėti dvigubai. Logiška, kad atsižvelgiant į EK pareigūnų pastabas, parama buvo sumažinta, apribota 150 tūkst. litų vienam ūkiui. Be to, parama bus susieta su ekologiškos produkcijos tiekimu rinkai”, – aiškina ministrė. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad nebūtų painiojami natūriniai ir pusiau natūriniai ūkiai, kurių per 15 metų turėtų sumažėti. Antrosios krypties priemonės turėtų labiausiai pakeisti kaimo aplinką, nes parama bus teikiama per kelias priemones – tai ir apleistų dirvų apželdinimas mišku, ir investicijos į mišką ir NATURA 2000 priemonės išmokos.
Trečioji kryptis „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas” tarp kitų priemonių numato kaimo turizmo plėtrą.
Ketvirtoji kryptis „LEADER metodo įgyvendinimas” siekia stiprinti kaimo bendruomenę, įtraukti ją į kaimo atnaujinimą, o paraiškas gauti paramą teiktų vietinės veiklos grupės.
Kaimai bus atnaujinami
EK atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu subalansuoti atskiroms programos kryptims ir priemonėms skiriamą paramą. Atsižvelgus į EK pareigūnų pastabas, truputį pakoreguotas Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos lėšų paskirstymas pagal kryptis. Pirmai krypčiai skirta daugiausia paramos lėšų – 41,15 proc. (derybų pradžioje 2006 metais buvo numatyta skirti 43,78 proc.); antrai krypčiai skirta 36,48 proc. (buvo 38,18proc.); trečiai krypčiai – 12,19 proc. (buvo 8,2 proc.); ketvirtai krypčiai skirta 6,06 proc. (buvo 5,99 proc.).
Pasak žemės ūkio ministerijos sekretorės Dalios Miniataitės, derybų pradžioje dvi pirmosios kryptys, tai yra konkurencingumo didinimas, kraštovaizdžio gerinimas, žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtra buvo laikomos svarbiausiomis, todėl joms planuota skirti daugiausia paramos lėšų. Dabar šioms kryptims parama sumažėjo, bet padidėjo kitoms kryptims – kaimo gyvenimo kokybei, ekonominės veiklos įvairovei, LEADER grupėms, kurios veikia jau visoje Lietuvoje. „Neperžengiant Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos bet kurios krypties ribų, priemonių lėšas bus galima perskirstyti pagal poreikį”, – sako Žemės ūkio ministerijos viceministrė Virginija Žoštautienė.
Rizikos veiksniai
„Būtina sąlyga – nedubliuoti paramos. Vienai kapitalo grupei priklausančios įmonės negalės gauti kelių maksimalaus dydžio paramos sumų”, – pabrėžia žemės ūkio ministrė. Ji ragina įmones ir ūkininkus iš anksto pagalvoti apie viešuosius pirkimus, tiekėjus ir kainas, suplanuoti procedūras, kad pasirašius sutartį dėl paramos būtų galima vykdyti konkursus, nešti paraišką dėl mokėjimo (jeigu išlaidos bus tinkamos). „2007-2013 metų paramos lėšos bus skirtos 7 metams. Visos programos lėšos bus išmokėtos iki 2015 metų”, – aiškina D.Miniataitė. Pasak jos, rengiant priemonių įgyvendinimo taisykles bus atsižvelgiama į pareiškėjų interesus, jeigu jie neprieštaraus programos principams, ES ir nacionalinei teisei.
Kad informacija apie ES paramą šalies žemės ūkiui ir jos gavimo sąlygas pasiektų kiekvieną ūkininką, Žemės ūkio ministerija įvairiose šalies seniūnijose įsteigė 500 darbo prie kompiuterių vietų.