Kada vaikas pradeda domėtis pinigais – kaip jie veikia, kaip suprasti pirkimo procesą, kokie yra šeimos finansai, kaip užsidirbti pinigėlių? Kaip jam visa tai išaiškinti ir ar išvis būtina aiškinti?
Kada vaikas pradeda tuo domėtis?
Dauguma mamų įsitikinusios, kad skirtingi vaikai skirtingai domisi piniginiais reikalais. Be abejo, anksčiau ar vėliau ateina metas, kai mažylį pradeda kamuoti klausimai, ką reiškia popieriaus gabaliukas tėvų piniginėje?
Du sūnelius auginančios Jolitos teigimu, jos 3 metukų mažasis tuo dar nesidomi, tačiau 5-metis vyresnėlis jau pradeda klausinėti paprastų, tačiau esminių klausimų apie pinigus, pavyzdžiui, kas yra 20 litų? 3 litai daug ar mažai? „Į visus klausimus atsakau ir paaiškinu, – pasakoja Jolita, – tačiau daug ką susivokia ir pats vaikas. Jis jau supranta, kad yra brangūs ir nebrangūs daiktai, nes brangesnių trokštamų žaislų tą pačią akimirką negauna. Jie yra dovanojami įvairiomis progomis – per gimtadienį, Kalėdas.”
Tuo tarpu Nijolė, auginanti 11 metų sūnų ir 9 metų dukrą teigia, jog ši tema vaikui itin aktuali tampa maždaug nuo 6 metų. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda taupyti pinigėlius, nori turėti savų, gali gavęs nurodymus savarankiškai kažką nupirkti. Moteris prisimena atvejį, kai sūnus, pamatęs Kaziuko mugėje ar prie parduotuvių rankdarbiais prekiaujančius žmones, pats sugalvojo parduoti savo plastilinines skulptūrėles: „Susidėjo jas į dėžę, pasiėmė taburetę ir išėjo jais prekiauti prie šalia namų stovinčio kiosko. Nieko jam tada nesakiau, norėjau, kad pajustų, ką tai reiškia. Pasėdėjęs pusvalandį, grįžo namo ir buvo labai prislėgtas, kad nieko nepardavė. Tai buvo pamoka, kad bet ko žmonės neperka, tai reikia atidirbti.”
Kaip išaiškinti pinigų vertę?
Savo vaikams Nijolė bandydavo paaiškinti, kiek skirtingų daiktų galima nupirkti už tam tikrą sumą, kiek centų sudaro litą ir panašiai. „Pastebėdavau, kai abiem duodi po litą – vienam 1 lito monetą, kitam centais, jie labiau apsidžiaugdavo gavę smulkesnėmis monetomis.”
Anglų specialistai pataria apie pinigus aiškinti paprastai ir aiškiai. Sukurkite vaikui veiklos, kuri parodytų, kaip naudotis pinigais, pavyzdžiui skirkite jam kišenpinigius. Vaikai greitai supranta, kad jie gali iškeisti pinigus į daiktus, pavyzdžiui, saldumynus ir žaislus.
Jūs galite paaiškinti, kaip išleidžiate pinigus, pasidarę popierinį „pyragą”. Atkirpkite pyrago gabalus, parodydami, kiek pinigų išleidžiama maistui, sąskaitoms ir kitoms nuolatinėms išlaidoms. Atpjaukite mažesnį gabaliuką taupymui ir dar vieną, rodantį, kiek pinigų skiriama atsitiktinėms išlaidoms, kaip pavyzdžiui, gimtadienio dovanos. Paaiškinkite, kad kas lieka, išleidžiama šeimai. Tokiu pat principu galite dalinti centų krūveles.
Apsipirkinėdami kalbėkite su vaiku apie tai, kiek daiktai kainuoja. Prekybos centras tam ideali vieta – galite parodyti kainas ir palyginti įvairių prekinių ženklų prekių kainas. Taip pat jūsų vaikui greičiausiai patiks tikrinti produktų sąrašą su jumis namie, kaip jūs iškrausite pirkinius. Vyresnis vaikas gali visą išleistą sumą padalinti iš pirkinių skaičiaus ir taip sužinos vidutinę vienos prekės kainą.
Taip pat vyresniam vaikui galite paaiškinti, kad be grynųjų pinigų dar yra daug būdų mokėti už pirkinius, kaip pavyzdžiui, kreditinės kortelės, čekiai, pavedimai. Kalbėkite apie tai, kiek maža kortelė (kaip kelionės ar kino bilietas) yra verta.
Reklamos įtaka
Turbūt kiekvienas tėvas ar mama sutiks, jog reklama vaikui daro didžiulę įtaką. Jolita pasakoja, jog dažnai sūnūs, per televizorių pamatę reklamą, prašo nupirkti reklamuojamą daiktą. Pasitaiko, kad mažylis paprašydavo nupirkti net tokių nevaikiškų daiktų, kaip keptuvės, peilių, pripučiamo čiužinio. „Aiškinu jiems, jog tai mums nereikalingi dalykai, o pinigų niekada nebus tiek, kad juos būtų galima leisti viskam.”
Reklamos įtaką vaikams pastebėjo ir Nijolė. Tačiau supratimas apie tai, kas yra reklama, susiformuoja, kai jie išbando reklamuojamų dalykų ir jais nusivilia.
Specialistų teigimu, vaikus, kaip ir suaugusiuosius, veikia reklama. Paaiškinkite, kad ką nors reklamuojantys žmonės perdeda, kokie geri yra produktai. Jūs galite pažaisti žaidimą, kur paeiliui stengiatės parduoti pačius įprasčiausius namų apyvokos daiktus, pavyzdžiui, lėkštę, ir pažiūrėti, kiek reikia stengtis, kad tuo susidomėtų kitas žmogus.
Ar mes turtingi?
Vaikas gali paklausti, ar esame turtingi? Kaip jam atsakyti? Nijolė teigia, jog labai sunku paaiškinti vaikui, kodėl vienas beveik nieko nedirbdamas yra turtingas ir gali sau leisti daug daugiau nei sunkiai dirbantis žmogus.
Ekspertai pataria paaiškinti, jog kai kuriems žmonėms reikia labai stengtis, kad turėtų pakankamai pinigų maistui ir drabužiams nusipirkti, o kitiems tuo nereikia rūpintis. Tikrai nepakenks pabrėžti, kad jūs visi esate labai laimingi, turėdami namus, maisto ir drabužių, kai daug vaikų pasaulyje neturi nieko.
Šeimos biudžetas – privatus reikalas
Šeimos finansiniai reikalai yra labai subtilus dalykas, apie kurį suaugę žmonės viešai nekalba. Tačiau neretai vaikai, apie tai tiesiog nesuvokdami, plepa apie tai, ką turi jo šeima.
„Visada stengiuosi pabrėžti, kad apie šeimos pinigus kitiems žmonėms nereikėtų pasakoti, – sako Nijolė, – būna, kad parėję vaikai pasakoja, jog jų draugai giriasi turį vieną ar kitą daiktą, tiek ir tiek pinigų. Tada klausiu, ar ir jie pasakoja draugams tokius dalykus. Džiaugiuosi, kad vaikai atsako nieko nepasakoję.”