Į Lisaboną – be bagažo

Už kelionėje patirtas patyčias atsilyginta nemokamais pietumis

Dešimties socialinių darbuotojų kelionė į tarptautinį renginį virto nesibaigiančia sekinančių nesusipratimų virtine.

Kol tarptautinis Palangos oro uostas šventė naujojo terminalo statybų pradžią, Lietuvos aviakompanija „flyLAL-Lithuanian Airlines” ir jų kolegos iš Olandijos kompanija KLM keleivius buvo palikusios likimo valiai.

Abejingo požiūrio į klientus rezultatas – sugadintas Lietuvos atstovų įvaizdis, kadangi šie tarptautinėje konferencijoje buvo priversti dalyvauti su sportbačiais ir sportine apranga.

Nors jau praėjo beveik mėnuo nuo įsimintinos kelionės iš Palangos į Lisaboną, tačiau keleiviai neišgirdo nei atsiprašymo, nei žinios, ar bus kompensuoti patirti nuostoliai.

Taisė lėktuvą

Birželio 26-ąją susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius į statomo Palangos oro uosto terminalo pamatus įmūrijo kapsulę su laišku ateities kartoms.

Tuo pat metu devyni Klaipėdos ir vienas Kauno socialinis darbuotojas oro uoste kankinosi nežinioje.

Tą pačią dieną 10.30 val. jie turėjo išskristi į Amsterdamą aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines” lėktuvu.

Paskui jie turėjo persėsti į Olandijos aviakompanijos KLM orlaivį ir lėkti į Lisaboną.

Dešimties žmonių grupė į Portugalijos sostinę keliavo dalyvauti tarptautiniame pasitarime kaip Europos Sąjungos finansuojamo projekto „Moterų įdarbinimo modelis” vystymo bendrija. Renginys vyko nuo birželio 26-osios iki liepos 1-osios.

Pasak grupės vadovės, Klaipėdos socialinės paramos centro direktorės Dianos Stankaitienės, „flyLAL-Lithuanian Airlines” skrydis dėl gedimų buvo atidėliojamas keletą kartų.

Aviakompanija neorganizavo ir skrydžio iš kitų miestų ar kitų kompanijų lėktuvais.

Muzika – ministrui

„Kol ministras neatvyko į oro uostą, niekas nesivargino skelbti per garsiakalbius informacijos keleiviams. Kai aukštas svečias pasirodė, tuomet pasigirdo muzika ir pranešimai.

Gal mes buvome palikti likimo valiai, nes reikėjo rūpintis susisiekimo ministru?” – svarstė socialinės paramos centro direktorė.

Pasak jos, laukti, kol pataisys lėktuvą, tądien teko 8 valandas – iki 18.30 val.

„Kai 17 valandą keleiviai buvo įleisti į laukimo salę, iš kurios jiems galima išeiti tik į lėktuvą, niekas nebeteikė informacijos, ar atidėtas skrydis įvyks. Paprašiau, kad barmenė, kuri iš laukimo salės gali nueiti į administraciją, pasidomėtų, kada vis dėlto keliausime. Po pusvalandžio sužinojome, kad laukti dar teks 30 minučių”, – pasakojo grupės vadovė.

Anot jos, keleivius stebino avialinijų darbuotojų elgesys, kai keleiviai neinformuojami, o už patirtus nepatogumus net neatsiprašoma.

Grumtynės dėl bagažo

Belaukiant skrydžio kilo konfliktas dėl bagažo. Pirmiesiems keturiems grupės dalyviams buvo pareikšta, kad neįregistruos bagažo iki galutinio kelionės taško.

„Mes buvome specialiai papildomai užmokėję, kad bagažo nereikėtų perregistruoti Amsterdame, o jie į tai nenorėjo atsižvelgti”, – sakė D.Stankaitienė.

Griežtai pareikalavus, keturių grupės narių kelionės daiktai buvo užregistruoti.

Tačiau atskridus į Amsterdamą paaiškėjo, kad kitų šešių keliauninkų lagaminai buvo neregistruoti.

Grupė, 20.05 val. atvykusi į Amsterdamą, taip pat sužinojo, kad yra neregistruota aviakompanijos KLM skrydžiui į Lisaboną.

„Kol sutvarkė dokumentus, turėjo 10 minučių sulaikyti reisą į Lisaboną. Mums pasakė, kad bagažo nebespės sutvarkyti”, – sakė D.Stankaitienė.

Lisabonoje lėktuvas nusileido 23.30 val. Kelionė iš Lietuvos į Portugaliją užtruko 13 valandų.

Dingo 12 lagaminų

Tuo socialinių darbuotojų vargai nesibaigė. Portugalijoje jie sužinojo, kad kažkur dingo bagažas – 12 lagaminų.

„Juos žadėjo pristatyti į viešbutį birželio 27-ąją iki 20 valandos. Tačiau pažadai liko neįvykdyti”, – piktinosi D.Stankaitienė.

Grupės nariams iš pradžių teko dalyvauti seminaruose, skaityti pranešimus su sportine apranga, džinsais, kaip kas buvo pasirengęs kelionei.

Jiems buvo pasakyta, kad gali nusipirkti tik higienos, kosmetikos priemonių, nes už jas bus kompensuota. O už rūbus apmokama, jei bagažo nepristato dvi paras.

Socialiniai darbuotojai turėjo patys ieškoti dingusių daiktų Lisabonos oro uosto sandėliuose. Anot jų, tuose sandėliuose, kurie beveik tokio pat dydžio, kaip ir oro uostas, buvo sausakimša nuo priklydusio bagažo.

Galiausiai po keturių dienų – birželio 29-ąją – jiems pavyko rasti sandėliuose daiktus.

Iki tol, žinoma, reikėjo nusipirkti ne tik higienos priemonių, bet ir rūbų.

„Portugalijoje karšta, neįmanoma buvo be vasarinių drabužių. O juos ten reikia pirkti už eurus”, – sakė grupės vadovė.

Nuostolių nepadengė

Socialiniams darbuotojams teko gerokai papurtyti pinigines. Bagažo klajonės jiems kainavo apie 6,5 tūkst. litų. O kelionė lėktuvais atsiėjo po 1,8 tūkst. litų.

Nenumatytas išlaidas turėjo kompensuoti aviakompanija KLM.

Pasak D.Stankaitienės, aviakompanijos darbuotojos Lisabonoje atsisakė kompensuoti išlaidas. Esą savaitgalį jos negalėjo likti be pinigų.

Tuomet pretenzija buvo peradresuota KLM atstovybei Lietuvoje.

Praėjo dvi savaitės, kai liepos 3-iąją išsiųsti laiškai Lietuvos civilinės aviacijos tarnybai, aviakompanijoms „flyLAL-Lithuanian Airlines” ir KLM, tačiau jokio atgarsio nesulaukta.

Nuo bagažo pradanginimo praėjo beveik mėnuo.

Užsitęsusio skrydžio dalyviams, kurie keturioms dienoms neteko savo daiktų, vienintelė kompensacija buvo nemokami pietūs Palangoje. Jais žmonės buvo pavaišinti, kol laukė skrydžio.

„Visko pasitaiko”

Tarptautinio Palangos oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas sakė, kad dėl keleivių patirtų vargų oro uostas niekuo dėtas.

„Reikia aiškintis su aviakompanijomis”,- teigė jis.

Tačiau direktorius pripažino, kad informacijos galėjo trūkti ir dėl oro uosto darbuotojų kaltės.

„Kai gauname pranešimus iš aviakompanijų apie skrydžio atidėjimus, tuoj pat informuojame keleivius. Tačiau visi yra žmonės, visko pasitaiko”, – sakė jis.

Aviakompanijos „flyLAL-Lithuanian Airlines” vadovas Saulius Stasiūnas paaiškino, kad skrydžio Palanga-Amsterdamas vėlavimo priežastis buvo orlaivio techninis gedimas.

Jis teigė, kad aviakompanija visais keleiviais pasirūpino nustatyta tvarka, kaip tai numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas.

„Apie vėluojantį skrydį keleiviai buvo informuoti registracijos vietoje bei Palangos oro uosto švieslentėse. Skrendančiųjų patogumui registracija buvo nukelta iki 16 valandos tam, kad žinodami apie skrydžio vėlavimą jie galėtų laisvai judėti”, – sakė S.Stasiūnas.

Jis neigė, kad keleiviams užsiregistravus, laukimo salėje per garsinius signalus nebuvo teikiama papildoma informacija dėl skrydžio vėlavimo.

„Būtent šiems dešimčiai keleivių patiems pirmiesiems Palangos oro uoste buvo perrašyti bilietai į vėlesnį reisą iš Amsterdamo į Lisaboną. Nežinia, kodėl jie nebuvo registruoti į aviakompanijos KLM skrydį – į šį klausimą galėtų atsakyti tik pačios Olandijos oro bendrovės atstovai”, – sakė S.Stasiūnas.

Anot jo, susisiekimo ministro vizitas Palangos oro uoste aviakompanijos vėluojančiam skrydžiui įtakos neturėjo.

„Keleiviais rūpinomės pagal nustatytą tvarką. Apgailestaujame, jei tolimesniame skrydyje jiems iškilo nepatogumų”, – teigė „flyLAL-Lithuanian Airlines” vadovas.

Aviakompanijos KLM atstovybė Baltijos šalims Rygoje su „Klaipėda” bendrauti nepanoro. Vakar visą dieną niekas jų biure nekėlė telefono ragelio.

Ten dirbantis klerkas lietuvis, „Klaipėdos” žiniomis, dar nepamiršęs gimtosios kalbos, į elektroninio pašto laišką kažkodėl atsakė angliškai: „I’ll be back on duty 19 Jul” („Aš grįšiu į darbą liepos 19-ąją”).

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.