Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Draudimo priežiūros komisija (DPK) išnagrinėjo 93 vartotojų ir draudikų ginčus. Jie kilo dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD), sausumos transporto priemonių draudimo (Kasko), turto ir gyvybės draudimo. Siekdama mažinti ginčų skaičių, komisija pataria vartotojams prieš sudarant draudimo sutartis atidžiai išsinagrinėti jų sąlygas.
Privalomojo transporto draudimo sutarčių sąlygos – vieningai reglamentuotos
DPK ekspertai pastebi, kad su transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusių ginčų sprendimas nėra toks sudėtingas, kaip Kasko draudime. Ginčai dažniausiai kyla dėl išmokos dydžio ir įvykio pripažinimo draudiminiu. Ekspertai perspėja, jog viena iš ginčų priežasčių – vairuotojų nežinojimas, jog vairuojant transporto priemonę, kurios techninės apžiūros terminas yra pasibaigęs, ir sukėlus eismo įvykį, privalomojo draudimo išmokos nebus mokamos ir padarytą žalą turės padengti pats vairuotojas. Draudimo apsauga galioja tik techniškai tvarkingoms transporto priemonėms.
Kasko draudime – dėl taisyklių nežinojimo kylantys ginčai
Išnagrinėjusi su Kasko draudimu susijusius ginčus, DPK išskiria keletą aktualių sričių, į kurias turėtų atkreipti dėmesį draudėjai. Žinant jas, būtų galima išvengti daugumos ginčų, kurie pareikalauja nemažai draudikų ir draudėjų laiko.
Pirmiausiai DPK ekspertai pataria vartotojams atkreipti dėmesį į tai, kad Kasko draudimas yra savanoriškas ir standartinės sutarčių sąlygos (taisyklės) nėra reglamentuojamos valstybės. Kasko draudimo sutarčių sąlygas nustato patys draudikai, todėl kiekvienoje bendrovėje jos yra vis kitokios.
Anot DPK ekspertų, labai svarbu, kad vartotojai, prieš sudarydami sutartis, būtų atidžiai išnagrinėję jų sąlygas ir žinotų savo teises bei pareigas. Draudimo taisykles bendrovės skelbia savo interneto svetainėse, jos privaloma tvarka pateikiamos draudėjams prieš sudarant draudimo sutartis. Kai sutartys yra sudarytos, laikoma, kad draudėjai yra susipažinę ir sutinka su jų sąlygomis.
Draudėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog draudimo išmokos dydžio apskaičiavimas skiriasi priklausomai nuo to, ar transporto priemonė yra remontuojama, ar ne. DPK ekspertai perspėja, jog tais atvejais, kai transporto priemonė nėra remontuojama, draudikas išmoka mažesnę draudimo išmoką (be PVM) nei tuomet, jei transporto priemonė būtų remontuojama. „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai transporto priemonė nėra remontuojama, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų transporto priemonei suremontuoti, vertė be PVM”, – aiškina DPK Juridinio skyriaus vedėja Vilija Petronienė.
Anot ekspertės, šį pusmetį buvo išnagrinėta ginčų, kurie kilo dėl draudimo išmokos apskaičiavimo tvarkos. Šie ginčai kilo todėl, kad draudėjai nežinojo, jog draudimo išmoka gali būti išmokama dviem būdais – pateikus remonto išlaidų sąskaitas (nuostolio dydžio, bet ne daugiau nei draudimo suma) ir nepateikus remonto išlaidų sąskaitų (85 proc. draudiko sudarytos atkūrimo išlaidų sąmatos sumos dydžio, bet iš apskaičiuotos sumos išskaitant ne mažiau kaip 200 Lt.). Draudėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad neinformavus draudimo bendrovės apie tai, kaip pageidaujama gauti išmoką, ji bus išmokama antruoju būdu.
Visuomenei reikalingas švietimas
Dauguma šį pusmetį DPK išnagrinėtų ginčų priežasčių rodo, kad draudimo sutartys sudaromos paskubomis, neįsigilinus į jų taisykles. DPK ekspertai pastebi, jog visuomenei būtinas švietimas apie draudimo bendroves, jų siūlomus produktus ir draudimo taisykles. „Su draudimu susijus ginčus nagrinėjame objektyviai ir apgailestaujame, kai tenka priimti vartotojams nepalankius sprendimus, – teigia V. Petronienė. – Mums kelia susirūpinimą tai, kad draudėjai sutartis sudaro nesigilindami į jų sąlygas. Rekomenduojame nuodugniai skaityti draudimo taisykles ir atidžiai rinktis tas bendroves, kurių siūlomos sąlygos labiausiai atitinka draudėjų poreikius”.