Po Panevėžio rajone esantį Bistrampolio dvarą vis dar šmirinėja žiurkės. Tačiau jau kitąmet žadama čia būsiant muziejų ir aukštos klasės viešbutį. Prikelti dvarą ėmėsi kunigas Rimantas Gudelis.
Kitąmet surengti atstatyto Bistrampolio dvaro įkurtuves Rimantą Gudelį įpareigoja dar 2003 metais iš Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo gauti, bet dėl biurokratinių barjerų tik šiemet pradėti naudoti 1,8 mln. litų. Likusią sumą, reikalingą dvarui atstatyti, padengs Panevėžyje įsikūręs Jaunimo integracijos galimybių centras, kuriam vadovauja pats R.Gudelis.
Kad turi puikų vos 14 kilometrų nuo miesto nutolusį XVIII amžių menantį dvarą, panevėžiečiai sužinojo prieš 4 metus jame pradėjus rengti muzikos festivalius.
Suniokojo „svečiai”
Aplankęs nemažai dvarų Rusijoje, Lenkijoje ir Latvijoje R.Gudelis teigia atkreipęs dėmesį į tai, kad kaimyninėse šalyse šiuo metu klesti tie dvarai, kuriais rūpinasi privatininkai. R.Gudelio vadovaujamas centras – viešoji įstaiga, kurio dalininkai pasirengę investuoti į Bistrampolio dvaro prikėlimą. Viena dalininkių yra Panevėžio rajono savivaldybė, įsipareigojusi šiam tikslui atseikėti 300 tūkst. litų.
Bistrampolio dvaras, kurio 140-osios metinės buvo minimos prieš 4 metus, šio jubiliejaus sulaukė gerokai apgriuvęs. Prasidėjus sovietų okupacijai ir paskutiniam iš tuometinių dvaro savininkų Bistramų pasitraukus į Angliją tuomet puikūs rūmai ir visa dvaro žemė buvo nacionalizuoti. Iš pradžių čia įsikūrė Hidromelioracijos technikumas, kuris netrukus buvo perkeltas į Panevėžį.
Vėliau dvare gyvavo technikumo mokomasis ūkis, po to įsikūrė kolūkio kontora, dirbtuvės, galiausiai čia imta apgyvendinti iš Ukrainos ir Moldavijos į Lietuvą atvykstančius kolūkiečius. Šie svečiai labiausiai dvarą ir nugyveno.
Nepageidauja viešumo
1993 metais Bistramų palikuonys teisių į dvarą atsisakė ir jis buvo tapęs Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybe. Ji sumanė dvarą parduoti, tačiau tuomet norinčiųjų jį įsigyti neatsirado. Savivaldybė neturėjo lėšų dvarui išlaikyti, todėl pradėta ieškoti, kas galėtų jį prižiūrėti ir tvarkyti. Tai daryti siūlėsi ir Krišnos sąmonės skleidėjai, ir Panevėžio moterų ūkininkių sąjunga, ir Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra. Būtent jai rajono valdžia ir atidavė valdyti dvarą.
Tuometinis katedros klebonas Juozapas Antanavičius Panevėžio rajono vadovus patikino imsiąsis žygių, kad Bistrampolio dvaras taptų jo Panevėžyje statytų senelių namų vasaros rezidencija. Tačiau nei pastatyti senelių namų, nei atstatyti dvaro J.Antanavičiui nepavyko. Praėjus keleriems metams katedros klebonu tapęs kunigas R.Gudelis įkūrė Jaunimo integracijos galimybių centrą ir dvaro nuosavybės dokumentus sutvarkė taip, kad Bistrampolio dvaras tapo šio centro nuosavybe. LŽ kunigas paaiškino, kad, be jo ir rajono savivaldybės, minėto centro dalininkai yra viešumos nepageidaujantys verslininkai.
Atgabens garsųjį kryžių
Pagal dvaro atstatymo projektą jame numatyta įkurti knygnešio Jurgio Bielinio muziejus. Kaip vieną pagrindinių būsimo muziejaus eksponatų kunigas įvardijo jo tėviškėje esantį vadinamąjį Bielinio kryžių, po kuriuo ištiktas širdies smūgio mirė garsusis knygnešys. Buvusioje dvaro elektrinėje, kuri, kunigo teigimu, vizualiai labai primena koplyčią, manoma įrengti ekumeninę „autostrados bažnyčią”, kokių nemažai esama Vokietijoje.
Bistrampolio dvaras – didžiausias prikelti sumanytas paveldo objektas Panevėžio apskrityje. Viliamasi, kad jis taps vienu lankomiausių kultūros ir turizmo objektų šalyje.
„Kai kūrėme projektą, 1,8 mln. litų, kurių užsiprašėme dvarui atstatyti, buvo išties nemaži pinigai. Kol Lietuvos verslo paramos agentūra dvejus metus svarstė būsimo dvaro projektą, o vėliau dvejus metus nagrinėjo dokumentus, pinigai nuvertėjo. Laimė, mums nereikėjo samdyti organizacijos, besirūpinsiančios dvaro atstatymo priežiūra. Dvarų atstatytojai, paskelbę konkursą išrinkti geriausius darbų prižiūrėtojus, šiuo metu tąsosi po teismus. Mes to išvengėme”, – sakė R.Gudelis.
Kunigas patikino, kad Bistrampolio dvaras bus atstatytas po metų. Lankytojus į jį turėtų vilioti sumanymas sukurti čia Nobelio premijos laureato Henryko Sienkiewicziaus romane „Tvanas” pavaizduotą atmosferą. Šaltiniai byloja, kad „Tvaną” rašytojas kūrė atvykęs į Bistrampolio dvarą, knygoje aprašė vietos bajorus. Susipažinus su šiuo romanu dvaro atstatytojams kilo mintis būsimus svečius vaišinti žvėrienos patiekalais, minimais Nobelio premijos laureato romane.