98 proc. Europos įmonių susiduria su pavėluotu sąskaitų apmokėjimu.
Daugiau nei keturi penktadaliai Europos įmonių didžiąją dalį savo prekių ar paslaugų parduoda skolon, ir beveik absoliuti dauguma bendrovių susiduria su pavėluotu klientų sąskaitų apmokėjimu, kuris, jų manymu, yra besitęsianti problema.
Tai atskleidė didžiausios pasaulyje kreditų draudimo paslaugų kompanijos „Euler Hermes” užsakymu atlikta Europos bendrovių apklausa.
Apklausos rezultatai rodo, kad 83 proc. Europos įmonių daugiau nei 81 proc. savo produkcijos ar paslaugų parduoda kreditan. Iš dešimties tirtų Europos šalių labiausiai savo verslo partneriais pasitiki, ir net 94 proc. prekių ar paslaugų skolon parduoda Vokietijos įmonės. Apklausa taip pat atskleidė, kad net 98 proc. įmonių susiduria su pavėluotu sąskaitų apmokėjimu. 76 proc. įmonių teigė, kad vėluojantys apmokėjimai neigiamai veikia bendrovių finansinius rezultatus. Kad tai vyksta nuolat, teigė 12 proc. Italijos įmonių – tai didžiausias rodiklis tarp tirtų Europos šalių.
Europoje įmonių išrašytos sąskaitos apmokamos vidutiniškai per 45 dienas, o atsiskaityti už prekes ir paslaugas vėluojama vidutiniškai 15 dienų. Didžiojoje dalyje Europos šalių šis rodiklis neviršija 20 dienų, išskyrus Ispaniją (23 dienos), Vokietiją (21 diena) ir Portugaliją (21 diena).
Daugiausiai įmonių mano, kad jų klientai vėluoja apmokėti sąskaitas, nes vyksta diskusijos dėl paslaugos ar prekės kokybės. Tuo įsitikinę 19 proc. apklaustų Europos įmonių. Vienodas skaičius įmonių (po 16 proc.) mano, kad sąskaitos apmokamos vėlai dėl klaidingo savo galimybių pirkti prekes ar paslaugas kreditan vertinimo bei už mokesčių surinkimą atsakingo skyriaus neefektyvaus darbo. 15 proc. įmonių nesulaukia apmokėjimo laiku dėl neteisingai išrašytų, 13 proc. – dėl vėlai pateiktų sąskaitų.
„Euler Hermes Kreditversicherungs-AG” Lietuvos filialo duomenimis, sąskaitas mūsų šalies verslininkai apmoka vidutiniškai per 44 dienas, o vėluojama apmokėti – 16 dienų. Bendrovės patirtis rodo, kad su pavėluotu sąskaitų apmokėjimu Lietuvoje, kaip ir Europoje, susiduria beveik kiekviena bendrovė.
„Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių įsiskolinimo problema Europoje iš tiesų aktuali. Remiantis mūsų įmonės Tyrimo departamento prognozėmis, įmonių nemokumas šiais metais augs dėl lėtėjančios pasaulio ekonomikos, vadinasi, neatsiskaitymo su kreditoriais problema taps dar ryškesnė. Vienas iš būdų apsisaugoti nuo galimų klientų ar partnerių nemokumo sukeltų nemalonumų – kreditų draudimas, kuris, kaip rodo Europos įmonių apklausos rezultatai, padeda ne tik efektyviai valdyti kreditavimo sandorius, bet ir suteikia papildomų privalumų įmonei”, – sakė „Euler Hermes Kreditversicherungs-AG” Lietuvos filialo direktorius Frankas Vilė.
Pasak jo, kreditų draudimu apsidraudusios bendrovės turi geresnius santykius su kreditoriais, bankais bei klientais. Tyrimo duomenimis, apsidraudusioms kompanijoms kreditoriai linkę suteikti iki 7 dienų ilgesnius apmokėjimo už prekes ar paslaugas terminus. Tokias kompanijas žymiai palankiau vertina ir bankai. Pavyzdžiui, trumpalaikes banko paskolas gauna 49 proc. apsidraudusių kompanijų, palyginti su 34 proc. neapsidraudusių. Be to, apsidraudusioms kompanijoms taikomos vidutiniškai 0,5 proc. mažesnės paskolų palūkanos nei kreditų draudimo neturinčioms įmonėms.
„Euler Hermes” tyrimas atskleidė dar vieną įdomią aplinkybę – kreditų draudimu apsidraudusios kompanijos daugiau dėmesio skiria santykiams su klientais. Pavyzdžiui, 69 proc. apsidraudusių kompanijų savo klientams suteikia kreditą, palyginti su 51 proc. neapsidraudusių bendrovių. Be to, apsidraudusios kompanijos, nustatydamos kreditavimo sąlygas, yra labiau linkusios atsižvelgti į klientų poreikius, Tai garantuoja ilgalaikius santykius. 73 proc. draudimą turinčių bendrovių prekybos sandorių įvykdomi su tais pačiais klientais, palyginti su 67 proc. sandorių, kuriuos įgyvendina neapsidraudusios kompanijos.
„Taigi, apsidraudusios kompanijos džiaugiasi ilgalaikiais santykiais su klientais, mažesniu skundų srautu, pelningesniais pardavimais, trumpesniu pateiktų sąskaitų apmokėjimo periodu, mažesniu skaičiumi blogų skolų bei sukčiavimo atvejų, taip pat mažesnėmis kreditų valdymo sąnaudomis. Kaip rodo tyrimo rezultatai, pasinaudodama kreditų draudimu, bendrovė vidutiniškai gali sutaupyti 1,38 proc. metinės apyvartos. Tai reiškia, kad jei įmonės metinė apyvarta siekia 10 mln. litų, ji sutaupys 138 tūkstančius litų”, – sakė Frankas Vilė.
Apklausoje iš viso dalyvavo du tūkstančiai Belgijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Italijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Vengrijos ir Vokietijos kompanijų.