Absoliuti dauguma apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad viešai savo pažiūras gali skelbti tradiciniai krikščionys, tuo tarpu už tokią ateistų, laisvamanių bei pagonių teisę pasisakė mažiau nei pusė respondentų.
Vis dėlto Lietuvos gyventojai priešiškiausiai nusiteikę satanistų atžvilgiu – 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę.
Tai parodė šių metų birželį bendrovės „Vilmorus” atlikta apklausa, kuria siekta nustatyti visuomenės nuostatas religinių bendruomenių – tradicinių ir naujųjų religinių judėjimų – atžvilgiu.
Apibendrindami apklausos rezultatus, tyrėjai konstatuoja, kad Lietuvos visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje bei linkusi diskriminuoti savo bei kitų religijų atstovus.
Todėl, tyrėjų nuomone, viešai deklaruota religija bei įsitikinimai Lietuvoje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu.
Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, maždaug 84 proc. respondentų nurodė, kad teisė viešai skelbti savo pažiūras per spaudą, radiją, televiziją turėtų būti garantuota tradiciniams krikščionims (Romos katalikams, ortodoksams, protestantams), tačiau tik 45 proc. tokią teisę pripažino ateistams, netikintiems ir laisvamaniams (sudarantiems 9,5 proc. visuomenės), tik 40 proc. – pagonims ir naujiesiems pagonims.
Apie 37 proc. respondentų pritarė, kad ši teisė būtų garantuojama dvasinio savęs tobulinimo grupių („Gyvenimo menas”, „Parapsichologijos akademija”, „Scientologijos bažnyčia”, „Transcendentinė meditacija”) nariams, 29 proc. – Rytų religijų atstovams, 26 proc. – gamtos jėgų garbintojams (okulto grupės, raganos, Anastazijos pasekėjai ir kiti), 25 proc. – musulmonams.
5,2 proc. tyrimo dalyvių pasisakė prieš tai, kad tradiciniai krikščionys turėtų teisę turėti savo puslapius internete, 6 proc. apklaustųjų nepripažįsta šių asmenų teisės dirbti mokytojais, 6,2 proc. – teisės įsivaikinti beglobius vaikus, 9,8 proc. – teisės užimti svarbias pareigas valstybės tarnyboje ar būti Seimo nariais.
Tarp taip manančiųjų daugiau yra kaimo nei miesto gyventojų, taip pat daugiau moterų nei vyrų. Beveik pusė šių respondentų nurodė patys save laikantys tradicinių krikščioniškų bažnyčių nariais.
Tačiau, pasak pranešimo spaudai, absoliučiai stipriausias neigiamas nusistatymas užfiksuotas satanistų atžvilgiu – apie 90 proc. respondentų pasisakė prieš arba suabejojo šių asmenų teise į žodžio laisvę.
Tyrėjų nuomone, tokį priešiškumą greičiausiai nulėmė satanizmo ne kaip religijos ar pasaulėžiūros, bet kaip asocialaus reiškinio traktavimas.
Maždaug pusei apklaustųjų būdingas stiprus neigiamas nusistatymas islamo bei krikščioniškos kilmės naujųjų religinių judėjimų atžvilgiu. Toliau rikiuojasi gamtos jėgų garbintojai, naujieji krikščionys, rytietiškos kilmės religinės grupės, savęs tobulinimo judėjimai, pagonys, ateistai.
Kaip pažymima pranešime spaudai, apibendrinant tyrimo rezultatus galima konstatuoti, kad 5-6 proc. Lietuvos gyventojų pasižymi stipriomis neigiamomis nuostatomis bet kurios religijos ar pasaulėžiūrinių įsitikinimų žmonių atžvilgiu ir, tikėtina, esant progai diskriminuotų juos šiuo pagrindu.
30-50 proc. Lietuvos gyventojų neigiamai nusistatę bent vienos kitokios, ne savo pačių išpažįstamos religijos atstovų atžvilgiu. Daugeliu atvejų šį reiškinį galima įvardinti kaip priešiškumą ir polinkį diskriminuoti visų kitokių religijų bei įsitikinimų išpažinėjus, nepripažįstant jiems įprastinių pilietinių teisių (žodžio laisvės, teisės į darbą, teisės būti renkamiems į Seimą ir kt.).
„Atsakant į tyrimo klausimą, ar Lietuvoje dominuojanti religinė dauguma nevaržo religinių mažumų tikėjimo laisvės, galima konstatuoti, kad išties visuomenės dauguma yra ksenofobiška religijos bei įsitikinimų srityje. Tačiau tyrimas kartu atskleidė ir visuomenės daugumos polinkį diskriminuoti savo tikėjimo, taip pat kaip ir kitų tikėjimų ar įsitikinimų asmenis. Tai leidžia daryti išvadą, kad apskritai viešai deklaruota religija bei įsitikinimai Lietuvoje gali tapti netolerancijos ir diskriminacijos pagrindu”, – konstatuojama pranešime spaudai.
Tyrimu, kuriame dalyvavo 1001 respondentas, siekta ištirti, kokia Lietuvoje įsitikinimų (tikėjimo ar netikėjimo) laisvės būklė, o ypač kiek Lietuvos visuomenė pasirengusi priimti naujuosius religinius judėjimus ir ar pripažįstamos šių judėjimų nariams pagrindinės laisvės ir teisės, kuriomis įprastai naudojasi visi demokratinių šalių piliečiai.
2006 metais Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje gauti 6 skundai dėl religijos ir įsitikinimų (2005 metais tokių skundų buvo 2).
2001 metais atlikto visuotinio surašymo duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų priskiria save Romos katalikų bažnyčiai, 5 proc. – ortodoksų ir ortodoksų sentikių, apie 1 proc. – protestantų.
Lietuvoje tradicinėmis yra pripažintos devynios religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų (Romos) katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.