Pristatyta naujos katalikų bažnyčios pietiniame rajone sklypo šalia Gegužių ir Lyros gatvių detaliojo plano koncepcija.
Jai buvo pritarta, bet netikėtai paaiškėjo, jog rugpjūtį patvirtinti detalųjį šio sklypo planą tikriausiai nepavyks – dėl žemės.
Bažnyčią, kleboniją, parapijos namus numatyta pastatyti beveik 1,4 hektaro plote. Dabar čia yra du nedideli sklypai, priklausantys bažnyčiai, tarp jų yra valstybinės žemės rėžis, o BMX trasos žeme panaudos teise naudojasi Savivaldybė.
Be išvardintų šeimininkų dar yra ir tikrasis – pretendentas, norintis šioje vietoje susigrąžinti savo žemę, rašo „Šiaulių kraštas”.
Savivaldybė su BMX trasos sklypu nieko daryti neturi teisės – nei nuomoti, nei parduoti, nei padovanoti, nes tai – valstybinė žemė.
Kaip sutvarkyti žemės reikalus, galimi keli variantai, bet nė vienas iki šiol kaip reikiant neišnagrinėtas.
Vienas būdų – pirmiausia sugrąžinti BMX trasos žemę valstybei, po to pradėti sklypų jungimo procedūrą, kuri irgi užims laiko. Tačiau vyriausiojo architekto Algimanto Juknos teigimu, pretenduoti į valstybei sugrąžintą žemę teisę įgytų jos buvęs savininkas. Šią situaciją jis vadina labai komplikuota.
Anot A. Juknos, reikia surasti tokį teisinį kelią, kad į šią painiavą dar neįsimaišytų ir pretendentas į žemę.
Miesto Tarybos narys Vaclovas Vingras neslėpė nusivylimo: „Įsivaizdavau, kad rugpjūtį Tarybai patvirtinus bažnyčios sklypo detalųjį planą, bus galima paleisti buldozerius ir ekskavatorius. Bet dabar matau, kad šito nebus. Apie sklypų sujungimo reikalus reikėjo kalbėti prieš metus”.
Nusivylimo neslėpė ir detaliojo plano autorius architektas Kajetonas Jurėnas: „Kiek metų šnekama apie bažnyčios statybą, o dabar aiškėja, kad tam visiškai nepasiruošta. Ko man tada kalbėti apie pastatus, įvažiavimus, aikšteles, jeigu nėra žemės. Aš – ne žemėtvarkininkas ir ne teisininkas”.
A. Jukna teigia, jog, parengus detalųjį planą, bet neturint žemės, bus įsivaryta į akligatvį. Jis priminė, kad dėl klaidų, neapsižiūrėjimo, teisinės painiavos, įvairių derybų bažnyčios statyba vėluoja jau porą metų.
Architektas K. Jurėnas siūlo statyti 400-500 sėdimų vietų maldos namus, kurių fasadas būtų orientuotas taip pat kaip katedros. Šalia įsikurtų klebonija, parapijos namai. Vėliau būtų galima statyti ritualinių paslaugų įstaigą, nors dabar toks uždavinys nekeliamas. Vyskupija norėtų čia turėti ir mokymo centrą vaikams bei suaugusiems, bet neaišku, ar tam pakaks numatytos žemės.
Pristatant koncepciją, daugiausia diskutuota dėl automobilių aikštelės ir išvažiavimo iš bažnyčios teritorijos. Ar prie gatvės esanti automobilių aikštelė negadins bažnyčios vaizdo, ar nekomplikuos eismo magistralinėje Gegužių gatvėje dar vienas išvažiavimas į ją. Siūlyti keli variantai: įvažiavimą rengti iš Lyros, iš Dainų gatvių.
Į šiuos klausimus bus atsakyta, rengiant detalųjį planą, jeigu apskritai dar bus prasmės tokį rengti.