Skolinti pinigai leidžia pagerinti gyvenimą tuoj pat, bet reikia nepamiršti, kad šūkyje „Pirk šiandien, mokėk vėliau” svarbiausia yra antroji posakio dalis.
Remiantis Lietuvos banko statistika išeina, kad vartojimo reikmėms skolinamės beveik triskart dažniau, nors ir mažesnes sumas.
Ateityje prognozuojama, kad vartojimo paskolų portfelis augs sparčiau negu būsto paskolų portfelis.
Tai lemia ir pasikeitęs požiūris į skolinimąsi – jau jokia gėda turėti paskolą, ir pasikeitusios gyventojų finansinės galimybės – dalį pajamų galima skirti paskolai grąžinti, ir išaugusi skolinimo paslaugų įvairovė – daugėja ir paskolų rūšių, ir institucijų, teikiančių kreditavimo paslaugas.
Ar galima pateisinti skolinimąsi vartojimo reikmėms? Ar tai nėra pagunda gyventi ne pagal galimybes? Ilgą laiką požiūris į skolinimąsi buvo neigiamas. Žmonės skolindavosi tik prispirti bėdos, pavyzdžiui, gelbėdamiesi nuo bado nederlingais metais. Arba skolindavosi norėdami padidinti gamybinį pajėgumą, pavyzdžiui, įsigyti gyvulių ar ūkio inventoriaus.
Skolintis buvo priimtina ir saugu tik tada, kai reikėjo įsigyti daiktų, kurie leidžia padidinti produktyvumą – daugiau pagaminti ir uždirbti arba sutaupyti, arba kurie priskiriami būtiniausiems daiktams.
Skolintis prabangos prekėms ar kokioms nors pramogoms buvo lengvabūdiška ir tiesiog… nepadoru. Nebuvo gausu ir norinčiųjų paskolinti tokioms reikmėms.
Tačiau laikui bėgant keitėsi požiūris į tai, ką vadiname būtiniausiomis prekėmis. Anksčiau prabanga laikytas automobilis ar spalvotas televizorius – šiandien jau būtiniausia prekė.
Jauna šeima, kuri šiandien gali įsigyti būstą, nors dar nespėjo jam sutaupyti, dažnai neturi santaupų tam būstui įrengti. Ji negali nusipirkti baldų, buitinės technikos – to, kas iš tikrųjų laikoma būtiniausiomis prekėmis.
Jei dar įvertinsime infliaciją ir tai, kad šiandien galime mokėti mažiau, nei teks mokėti rytoj, tai skolintis gali būti visai racionalu.
Šiandien gausėja ir skolinimosi galimybių: galime pasiskolinti atėję į banką (vartojimo kreditas), galime pasiskolinti tiesiog parduotuvėje (išperkamoji nuoma), arba pasiskolinti atsiskaitydami kortele (kredito kortelės), netgi telefonu ar internetu (ką tik atsiradę greitieji, arba mobilieji, kreditai), mikrokreditus galima gauti net pašte.
Užsienyje, kur skolinimasis – beveik kasdienis reiškinys, iš to, kaip žmogus skolinasi, sprendžiama apie jo finansinį išprusimą arba gebėjimą tvarkyti savus pinigus. Mūsų krašte skolinimosi vartojimo reikmėms mastas dar yra kur kas kuklesnis, negu, pavyzdžiui, JAV, kur gyvenimas išsimokėtinai tapo realybe, o žmogus, mokantis ne kredito kortele, kelia įtarimą.
Vis dėlto niekada ne per anksti sužinoti pagrindines skolinimosi vartojimo reikmėms taisykles.
Skolinti pinigai leidžia pagerinti gyvenimą jau šiandien, nors tam dar ir nesame susitaupę. Kad ta gerovė neatsisuktų prieš mus pačius, nereikia pamiršti ir savo galimybių.
Rekomenduojama, kad šeimos pajamų dalis, skirta būtent vartojimo kreditams grąžinti, neviršytų 10-20 proc. visų šeimos pajamų.
Rinktis skolinimosi būdą reikėtų pagal kainą (palūkanų sumą, kitus mokesčius), kurią sumokėsime per visą paskolos laikotarpį.
Paskolas, kurių palūkanos didžiausios, reikėtų grąžinti pirmiausia. Tačiau reikia nepamiršti, kad reklaminiame šūkyje „pirk šiandien, mokėk vėliau” svarbiausia yra antroji posakio dalis.