Kūdikiai verkia dažnai, tad ne vienam tėvų kyla klausimas – jei rodysiu daug dėmesio ir meilės kūdikiui, ar galiu jį išlepinti?
„Ne, – sako amerikiečių ekspertė Sandy Bailey, – Maži kūdikiai visiškai neišlepinami. Kūdikiui reikia tiek rūpesčio ir dėmesio, kiek tik galite skirti. Nekreipkite dėmesio į geranoriškų giminaičių patarimus, kurie mano, jog kūdikiui reikia mokytis būti nepriklausomam. Geriau klausykite savo motiniško arba tėviško instinkto – to vidinio balso, kuris liepia nuraminti verkiantį kūdikį.”
Pasak specialistės, „išlepinti vaikai” išmoksta blogai elgtis, siekdami gauti to, ko nori. Tačiau kūdikis dar per mažas, kad specialiai jumis manipuliuotų. Jis verkia, nes nori pasakyti apie savo poreikius, pavyzdžiui, valgyti, sausų vystyklų ar pabendrauti su mamyte ir tėveliu. Kai greitai reaguojate į vaiko verksmą, jūs kuriate jo pasitikėjimą savimi. Be to, jūs statote pamatus pasitikėjimui, kuris tęsis visą laiką.
Jei iš karto vaikui parodote dėmesį, jis jausis saugesnis, taip padrąsinsite jį pačiam tyrinėti pasaulį. Ir kai jis supras, kad jo verksmas yra laikomas rimtu dalyku, jis rečiau verks be jokios priežasties. Laikui bėgant, greitas atsakas į vaiko poreikius privers jį reikalauti mažiau, o ne daugiau.
Kai vaikui sukanka 6 – 8 mėnesiai, jis pradeda sutelkti dėmesį į priežasties ir pasekmės santykį, pastebėdamas, kad nuo maitinimo kėdutės padėklo numetus dubenėlį, jis atsiduria ant žemės. Taip pat jis pradės jausti tiesioginį ryšį tarp savo veiksmų ir jūsų reakcijos. Šiame etape galima nustatyti tam tikras ribas. Jei vaikas pradeda verkti, norėdamas ką nors gauti, ko jam nereikia, laikykitės savo ir apkabinkite jį, kai jis nurimsta. Pamyluokite ir pagirkite jį už gerą elgesį, o kai jis elgiasi netinkamai, švelniai nukreipkitejo dėmesį.
Meilė ir rūpestis padės vaikui suprasti savo vietą pasaulyje. Tačiau kol jis yra visai mažas, suteikite jam kiek įmanoma daugiau dėmesio. Kiek jam jo beskirtumėte, per daug nebus.