Vaizdo kamerų įrengimą Klaipėdoje lydi kova dėl milijonų

Kelerius metus trukusios diskusijos dėl būtinybės didinti saugumo lygį Klaipėdos mieste netrukus turėjo duoti pirmųjų vaisių – pagaliau ryžtasi už beveik šešis milijonus litų pirkti vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo paslaugą. Tačiau ties finišu valdžia suklupo.

Vos „Vakarų ekspresas“ pradėjo domėtis, ar pagrįsta mūsų gauta informacija, esą Savivaldybė proteguoja vieną kompaniją ir viešą konkursą organizuoja tik dėl akių, „išlindo“ mįslingi dalykai: liepos 11-ąją planuotas nugalėtojo paskelbimas buvo nukeltas, konkurso sąlygas suskubta taisyti, o atsakingi tarnautojai pradėjo įtartinai mikčioti.

Kita vertus, bandymas išsiaiškinti, ar šioje situacijoje iš tiesų nėra korupcijos požymių, atskleidė chaosą Savivaldybėje, kai net atsakingi asmenys mažai susigaudo vykstančiuose procesuose.

Įžvelgia protegavimą

Atkreipti dėmesį į vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo Klaipėdos mieste paslaugos pirkimo konkursą ragino patys dalyviai.

Jie tvirtino, kad sąlygos lyg specialiai surašytos vienos tvirtai ant kojų stovinčios ir milijoninės vertės valstybės institucijų skelbtus konkursus vieną po kito laiminčios elektroninių inžinerinių sprendimų bendrovės naudai.

Esą kitas konkurse dalyvaujančias kompanijas nuo galimos pergalės skiria sąlygose įvardyti keli punktai – pretendentų finansinės būklės bei techninio pajėgumo apibrėžimai. Pavyzdžiui, reikalaujama, kad tiekėjas būtų įvykdęs ne mažiau kaip vieną panašią sutartį dėl vaizdo kamerų įrengimo kitame mieste, kurios vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. Lt.

Maža to, konkurso sąlygos įpareigojo siūlomą uostamiesčiui vaizdo sistemą sujungti su Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste veikiančia sistema, kurią įrengė ta pati, neva galimai proteguojama kompanija, nors toks reikalavimas iš esmės prieštarauja galiojantiems įstatymams.

Pripažino nekompetenciją

Konkurso dalyvių abejonėmis dėl konkurso skaidrumo su Klaipėdos miesto meru Rimantu Taraškevičiumi „Vakarų ekspresas“ pasidalijo likus trims darbo dienoms iki vokų su pretendentų pasiūlymais atplėšimo ir nugalėtojo paskelbimo.

Meras nuo įtarimų atsiribojo: „Pasidomėjau situacija, konkursas vyksta įstatymų nustatyta tvarka. O kad vienas ar kitas sąlygų punktas gali atrodyti keistai, tai čia, matyt, teks pripažinti Administracijos darbuotojų nekompetenciją.“

Tačiau būtent po to, kai „Vakarų ekspresas“ sukėlė triukšmą ir kreipėsi į merą, jau kitą dieną netikėtai nuspręsta liepos 11-ąją planuotą konkurso nugalėtojo paskelbimą atidėti dviem savaitėms, o sąlygas suskubta dar koreguoti. Oficialiai tai grindžiama tuo, kad konkurso dalyviams dar buvo neaiškūs kai kurie techniniai vaizdo kamerų įrengimo reikalavimai.

Tuomet Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų tarnybos vedėjas Tomas Mataitis pareiškė, kad idėja keisti sąlygas įsibėgėjus konkursui neva kilo susitikus pretendentams, jo vadovaujamo skyriaus ir policijos atstovams.

T. Mataičiu būtų galima patikėti, jeigu ne jo ir kitų tarnautojų išsisukinėjimai, pateikus visiškai nekaltą klausimą: kas yra konkurso sąlygų autorius?

Štai čia ir prasidėjo įdomybės, mat mūsų miesto Savivaldybėje, pasirodo, vyrauja chaosas: T. Mataitis teigė, kad sąlygas rašė kito – Viešosios tvarkos skyriaus – vedėjas Marius Poimanskis.

Šis į klausimą apie sąlygų rengėją iš karto negalėjo atsakyti, žadėjo išsiaiškinti po pusvalandžio. O tada ėmė ir prisiėmė visą atsakomybę sau: „Mūsų skyrius buvo atsakingas, o aš – jo vedėjas. Vadinasi, sąlygas rengiau aš“.

Garbės nedaro

Nepatikėjome, todėl ieškojome toliau: už komunalinio ūkio sritį atsakingas Administracijos direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Karmanovas neslėpė, jog detalių apie vaizdo kamerų įrengimo konkursą nežino. Ir pripažino, kad jam, kaip Viešųjų pirkimų komisijos, kontroliuojančios viešųjų pirkimų eigą, pirmininkui tai garbės nedaro.

Tačiau jis skubiai rūpimais dalykais pasidomėjo ir įvardijo du konkurso sąlygų autorius: „Techninę dalį rengė policija, o teisinę – Tomas Mataitis.“

Be to, pridūrė, kad sąlygų rengimas pradėtas dar dirbant kitai valdžiai, nes procesas prasidėjo 2006-ųjų vasarą.

Papildomais argumentais už skaidrų konkursą buvo „apsiginklavę“ ir T. Mataitis, ir M. Poimanskis. Pavyzdžiui, pirmasis aiškino, kad parengtos sąlygos yra skaidrios ir vienodos visiems konkurso dalyviams, nes sėkmingai perėjo „filtrą“ – Viešųjų pirkimų tarnybą prie Vyriausybės. Tačiau negalėjo paaiškinti, kaip gi šis „filtras“ nepastebėjo konkurso sąlygose atsiradusio ir įstatymams prieštaraujančio punkto dėl miesto vaizdo stebėjimo sistemos prijungimo prie uosto. Mat reikalavimas pašalintas tik po to, kai savo pastabas pateikė vienas iš konkurso dalyvių.

Diletantai

Savivaldybės klerkų rašliavomis negalėjo atsistebėti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos direktorius bendriesiems reikalams Algirdas Dulkė: „Remiantis įstatymais, uoste įrengta vaizdo sistema gali naudotis tik pasienio, muitinės ir uosto tarnybos. O ką buvo prirašiusi Savivaldybė, tai trūksta žodžių. Tik absoliutus diletantas galėjo tokį punktą įtraukti“.

Spėlionėmis, kad uostas į konkurso sąlygas įtrauktas specialiai, vieno iš konkurso dalyvių pageidavimu, A. Dulkė abejojo: „Vienas iš rangovų įrengiant vaizdo stebėjimo sistemą buvo bendrovė „Fima“, kuri šiuo metu ją ir aptarnauja. Tačiau šioje įmonėje dirba labai kvalifikuoti darbuotojai, abejoju, kad jie galėtų rekomenduoti valdininkams įrašyti į konkurso sąlygas visišką nesąmonę“.

Įtarimus dėl neskaidraus konkurso atmetė ir M. Poimanskis: anot jo, jau ne pirmas kartas, kai viešojo konkurso dalyviai tarpusavyje aršiai konkuruoja ir į savo pinkles painioja Savivaldybę.

„Kiek žinau, tarpusavyje pjaunasi du konkurso dalyviai – „Fima“ ir „Belam telekomunikacijos“,- sakė M. Poimanskis.

Iš viso konkurso sąlygas pasiėmė trylika pretendentų, o savo pasiūlymus, Administracijos vadovo pavaduotojo V. Karmanovo žiniomis, žada pateikti šešios. Pagrindinis pretendentų vertinimo kriterijus – mažiausia pasiūlyta kaina. Pirminiais duomenimis, miestas už vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo paslaugą žada pakloti beveik šešis milijonus litų.

Konkurentai

„Fima“

Bendrovės „Fima“ vadybininkas Marius Babuchinas įtarimus dėl galimos jų kompanijos protekcijos uostamiesčio savivaldybėje atmetė, o šansus nugalėti konkurse vertino atsargiai.

1992 m. įkurta sostinės bendrovė „Fima“ atvirai teigia, kad orientuojasi į sudėtingus ir didelės vertės projektus. Pastaraisiais metais laimėjo ne vieną skelbtą konkursą ir rūpinosi saugumu tokiuose objektuose kaip Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Kenos pasienio postas (13,5 mln. Lt), Ignalinos AE (12,4 mln. Lt), tarptautinio Vilniaus oro uostas (9 mln. Lt), Druskininkų vandens pramogų parkas (3 mln. Lt), Maišiogalos saugykla (1,55 mln. Lt), Šiaulių arena (3 mln. Lt), Vidaus reikalų ministerija, diegė eismo valdymo sistemą Vilniuje (vertė – 21,7 mln. Lt) ir kt.

„Fima“ praėjusiais metais patyrė fiasko Kauno miesto savivaldybės skelbtame konkurse dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrengimo ir eksploatacijos paslaugų pirkimo bei padavė į teismą nugalėtoją – pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančias bei mažiausią kainą pasiūliusias bendroves „Siemens“, „Mikrovisatos TV“ ir „Mikrovisatos servisas“.

„Belam telekomunikacijos“

Bendrovės „Belam telekomunikacijos“ direktoriaus pavaduotojas komercijai Aleksandras Židokas įsitikinęs, kad Klaipėdos savivaldybės administracijoje dedasi keisti dalykai: „Susidaro įspūdis, kad atsakingi darbuotojai slepia informaciją ir patys nežino, ką perka, be to, nesusikalba nei tarpusavyje, nei su kitomis institucijomis, pavyzdžiui, – policija.“

„Belam telekomunikacijos“ atstovas spėja, kad viešasis konkursas paskelbtas tik dėl akių: „Kai sąlygose atsirado įstatymus pažeidžiantis reikalavimas jungti miesto sistemą prie uosto, paaiškinimų mums liepta ieškoti uoste. Be to, susidaro įspūdis, kad kokias kainas skelbs konkurso dalyviai, valdininkams visai neįdomu, o skelbiant konkurso nugalėtoją, pasiūliusį mažiausią kainą, lyg nutylima dar viena nematoma suma – juk Savivaldybė po dešimties metų nori už likutinę vertę nupirkti sumontuotą įrangą.“

A. Židokui pasirodė keistas ir kitame Klaipėdos laikraštyje liepos 11-ąją, kai ryte planuota atplėšti vokus ir skelbti konkurso laimėtoją, pasirodęs straipnis: „Ten bendrovės „Fima“ atstovas pasakoja, kaip ir ką jie darys uostamiestyje, nors konkurso rezultatų skelbimas buvo nukeltas dviem savaitėms.“

Už 6 milijonus litų 26 uostamiesčio gatvėse ir sankryžose norima įrengti 57 kameras:

* Herkaus Manto ir Danės gatvių sankryžoje

* Herkaus Manto ir Liepų gatvių sankryžoje

* Danės parkelyje

* M. Mažvydo alėjoje ties Santuokų rūmais bei sankirtose su Herkaus Manto, Šaulių, J. Karoso ir K. Donelaičio gatvėmis

* Lietuvininkų aikštėje,

* Tiltų gatvėje,

* Senajame turguje,

* Jono kalnelyje,

* Teatro aikštėje,

* Karlskronos aikštėje,

* Ties „Aitvaro gimnazija“ ir kt.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.