„Man jau 74-eri. Pakentėkite. Nebe daug liko. Greitai viskas, kas yra mano, taps jūsų”, – artimųjų maldauja tris insultus, infarktą išgyvenusi, Parkinsono ligos ir daugybės kitų negalavimų kamuojama klaipėdietė Rozalija.
Moteris nenori gyventi globos namuose.
Jėga išgabenti iš namų į prieglaudą, socialinės rūpybos darbuotojų teigimu, neįmanoma.
Linki lengvos pabaigos
Garbaus amžiaus žmonės vienas kitam ir patiems sau dažnai palinki greitos ir neskausmingos mirties namuose tarp savų.
Tačiau didžiajai daliai senolių gyvenimo pabaiga apkarsta dėl ligų. Nesugebėdami ar neturėdami galimybės patys slaugyti artimąjį giminės rūpinasi juos apgyvendinti globos namuose, kurie tampa paskutiniąja įstaiga, iš kurios namo dažniausiai nebegrįžtama.
Savimi nebegalintys pasirūpinti ligoti Klaipėdos senoliai paprastai apgyvendinami vienuose iš keturių globos namų.
Kol žmogus gali gyventi savuose namuose, esant reikalui, jam skiriamas socialinis darbuotojas. Iš namų jis gali būti išgabentas tik pripažinus neveiksniu. Tačiau tai sprendžia ne tik medikai, bet ir teismas.
Tenka laukti eilės
Vieni labiausiai klaipėdiečių geidžiami globos namai yra uostamiestyje, Žalgirio gatvėje.
Čia nori apsigyventi daugiausiai mūsų miesto senjorų, nes artimieji juos gali dažnai aplankyti. Be to, mieste ilgą laiką gyvenę žmonės nori čia ir likti, kad nesijaustų atskirti nuo įprastos aplinkos.
Į globos namus Žalgirio gatvėje patekti nelengva. Eilėje laukia 34 žmonės.
Gargžduose Viliaus Gaigalaičio globos namuose dabar vietos laukia vienas klaipėdietis.
Kretingos rajone Padvariuose yra laisvų vietų.
Šilutės rajono Macikų pensionate globojami proto negalę turintys žmonės, tad čia patekti nėra paprasta. Šiandien eilės apsigyventi šioje įstaigoje laukia 35 pagyvenę neįgalūs žmonės.
„Kiekvieno žmogaus poreikiai skirtingi. Vieni globos namus renkasi pagal atstumą nuo vaikų, kiti – pagal gyvenimo sąlygas, personalą, maisto kokybę, aplinką. Todėl sunku būtų pasakyti, kurie namai yra geresni, o kurie visai prasti. Senolių maitinimui visur skiriama tiek pat pinigų”, – sakė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.
Kitais metais visiems globos namams ketinama suteikti kategorijas. Tada bus lengviau susigaudyti, kur kokios gyvenimo sąlygos. Kategorijos lems ir gyvenimo šiuose namuose kainą.
„Kad visi norintys galėtų oriai ir patogiai gyventi globojami medikų bei socialinių darbuotojų, Klaipėdoje reikėtų dar vienų globos namų”, – sakė A.Liesytė.
Nori likti namuose
Klaipėdietė Tamara prieš keletą metų savo 16 metų vyresnę seserį Rozaliją palydėjo į Žalgirio gatvėje esančius globos namus. Moterys norėjo pažiūrėti, kaip čia gyvena senoliai, ar tai būtų tinkama vieta vis labiau ligų kamuojamai Rozalijai.
„Pirmiausiai maloniai nustebau užuodusi namų kvapą. Nebuvo jokios šlapimo ar kitos smarvės. Priešingai, kvepėjo ruošiamu maistu. Tai labai gerai nuteikė ir mane, ir seserį. Keletą metų sesers prašymas apgyvendinti būtent šiuose namuose laukė savo eilės”, – pasakojo Tamara.
Vėliau nebe pirmą insultą išgyvenusios Rozalijos sveikata pasitaisė ir ji atsisakė minties apsigyventi valdiškuose namuose. Vienišai Alžheimerio ligos kamuojamai moteriai vis atrodo, kad sesuo ją nori į globos namus išgabenti jėga.
Tačiau apsilankiusi prokuratūroje ir Socialinės paramos skyriuje ji sužinojo, kad be jos sutikimo jėga iš namų jos niekas neišveš.
Baiminosi dėl turto
A.Liesytė pasakojo, jog būna atvejų, kai savimi dar galintys pasirūpinti pagyvenę žmonės stoja į eilę vietai globos namuose gauti, galvodami apie ateitį. Tačiau kol senolis gali pats pasirūpinti savimi, jis į globos namus nesiunčiamas, net jei atėjo jo eilė.
Tiesa, nuo praėjusių metų liepos 1-osios už gyvenimą globos namuose pradėjus imti 1 procento turimo turto mokestį, eilė buvo sustojusi.
Žmonės neskubėjo atsiimti dokumentų, tačiau išvažiuoti iš namų atsisakydavo. Mat daugelio senolių vaikai ir artimieji išsigando neteksią galimybės paveldėti jų nekilnojamąjį turtą.
„Pamažu žmonių sąmonėje įsitvirtina supratimas, kad už viską reikia mokėti. Ir už ligotų, nusenusių tėvų išlaikymą – taip pat”, – sakė A.Liesytė.
Už klaipėdiečių išlaikymą globos namuose jų turto perėmėjai ar įgalioti asmenys kiekvieną mėnesį turi mokėti 420 litų ir dar 80 procentų nuo globos namuose gyvenančio senolio pajamų. Dažniausiai tas pajamas sudaro jo pensija.
Mamos nebelankė
Dažniausiai už globojamą žmogų mokestį moka jo vaikai. Norėdami išlaikyti šeimos rankose tėvų ar senelių butus, jie moka mokestį, neparduodami nekilnojamojo turto.
Tačiau pasitaiko ir tokių, kurie globos namuose apgyvendintus tėvus lanko, tačiau už jų gyvenimą nemoka. Su tokiais tenka bylinėtis.
Neseniai iš vienos močiutės dukros, piktybiškai nemokėjusios už motinos išlaikymą, buvo priteista nemenka suma.
„Skaudu, kai piniginiai reikalai sugadina artimiausių žmonių santykius. Kiek žinau, toji dukra po teismo sprendimo motiną nustojo lankyti”, – pasakojo A.Liesytė.