Lenkijoje paminėtos Atlantą nugalėjusių Lietuvos lakūnų žūties metinės

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas sekmadienį lankėsi Myslibuže, Lenkijoje, kur dalyvavo Atlantą ir dalį Europos perskridusių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno 74-ųjų žūties metinių minėjime.
Myslibuže ministras padėjo gėlių prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, dalyvavo šv. Mišiose, apsilankė lakūnų vardu pavadintoje vietos mokykloje.

P.Vaitiekūnas kalbėdamas prie S.Dariaus ir S.Girėno paminklo, priminė Lietuvos lakūnų didvyriškumą, jų istorinio skrydžio svarbą Lietuvai.

„Steponas Darius ir Stasys Girėnas skrido, norėdami išgarsinti savo Tėvynę. Nors ir nepasiekę Tėvynės, savo tikslą – išgarsinti Lietuvą ir sutelkti lietuvių tautą – jie pasiekė. Būtent liepos 17 dieną – didvyrių žūties dieną – minima Pasaulio lietuvių vienybės diena”, – pabrėžė P.Vaitiekūnas.

Ministras vizito metu taip pat įteikė S.Dariaus ir S.Girėno medalius nusipelniusiems Lenkijos piliečiams, susitiko su lietuviško jaunimo iš Lietuvos ir Lenkijos stovyklos dalyviais, Lietuvos karo akademijos kariūnais, dalyvaujančiais žygyje per Lenkiją, vietos lietuviais ir savivaldos atstovais.

P.Vaitiekūnas taip pat pažymėjo, kad Lenkijoje yra nedaug tokių vietų, kur vietos lietuvių bendruomenės ir vietos administracijos jėgomis būtų taip rūpestingai prižiūrimos Lietuvai svarbios vietos, pasidžiaugė glaudžiu abiejų šalių bendradarbiavimu.

Myslibuže esančius S.Dariaus ir S.Girėno paminklą ir muziejų pagal išgales savanoriškai prižiūri vietiniai gyventojai, miesto savivaldybė, Lenkijos lietuvių bendruomenė.

S.Darius ir S.Girėnas 1933 metų liepos 15 dieną pakilo iš Niujorko nedideliu vienmotoriu lėktuvu „Bellanca”, pavadinę jį „Lituanica”, kad be nutūpimo perskristų Atlanto vandenyną ir pasiektų Kauną.

Sėkmingai įveikę Atlantą ir didžiąją Europos dalį, dėl iki šiol neišaiškintų priežasčių jie žuvo liepos 17 dieną tuometinės Vokietijos Soldino miške (dabar Lenkijoje), belikus vos keliems šimtams kilometrų iki kelionės tikslo.

Lakūnai buvo palaidoti Kauno centrinėse kapinėse, o 1964 metais perlaidoti Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.