Šiltnamio efektas! Šią frazę kasdien šimtus kartų girdime visomis pasaulio kalbomis, nes tokį pavojų skelbia įvairių šalių mokslininkai, ragindami visais įmanomais būdais atitolinti planetos gyvybei kylančią grėsmę.
Kiek tas šiltnamio efektas priklauso nuo žmogaus veiklos – vis dar ginčijamasi. Gali būti, kad atmosferos temperatūrą kur kas daugiau lemia kiti , žmogaus valiai nepavaldūs veiksniai. Tačiau toks beatodairiškas oro bei aplinkos teršimas, koks yra šiandien, neabejotinai daro didelį poveikį žmogaus sveikatai ir gyvybei jau dabar, kai dėl mašinų, gamyklų išmetamų dujų ir kitokių teršalų miestuose tyro oro ar vandens gurkšnis tapo deficitu. Nepagydomos, sunkiai nugalimos ligos, ankstyvos mirtys, sparčiai mažėjantis gimstamumas dėl nevaisingumo tapo kasdieniniais reiškiniais.
Taigi mažinti atmosferos, vandens, aplinkos taršą žmogus priverstas jau šiandien – pakanka ir to „efekto”, kurį turime. Todėl įvairiose šalyse jau prasidėjo aktyvi paieška alternatyvios ekologiškos energijos šaltinių, galinčių pakeisti naftą bei kietąjį kurą.
Naftos telkiniai Meksikos įlankoje
Praėjusių metų rugsėjį JAV naftos pramonės kompanija „Ševron” pasiskelbė po Meksikos įlankos dugnu aptikusi didžiulius naftos telkinius. Apskaičiuota, jog jos čia galima išsiurbti apie 115 milijardų barelių (barelis – 159 litrai). Turint galvoje šiandienines naftos produktų kainas, galima suvokti, koks tai turtas. Naftos užtektų ilgam. Tačiau nereikia pamiršti, kokią taršą toks kiekis sudegintos naftos paskleistų atmosferoje.
JAV, kaip ir kitos šalys, aktyviai ieško alternatyvios energijos šaltinių. Tikimasi, jog iki 2015 metų vien saulės baterijomis bus aprūpinta du milijonai gyvenamųjų namų, o iki 2025 metų 75 iš 100 automobilių naudos kur kas mažiau teršiantį orą benzino ir etanolio (etilo spirito) mišinį.
Žinoma, tai dideli užmojai, nes dabar iš pastatytų bei atnaujintų elektros jėgainių ( atmetus hidroelektrines) gaunama tik 3 procentai visos šalyje suvartojamos elektros energijos.
Etanolis – svarbi kuro dalis
Jau 2005 metais JAV kongresas sankcionavo projektą 7,5 milijardo galonų (galonas – 3,8 litro) etanolio maišymui su benzinu, kad iki 2025 metų būtų galima visiškai atsikratyti naftos importo. Šiuo metu JAV etanolį jau gamina 48 gamyklos.
Pajutusios alternatyvių energijos šaltinių naudingumą, stengiasi neatsilikti ir kitos šalys. Kinija jau planuoja devynias provincijas aprūpinti mišiniu, kuriame etanolis sudarys 10 proc.
600 milijonų dolerių – vėjo jėgainėms
Pamažu iš naftos importo priklausomybės stengiasi išsilaisvinti Vokietija, Prancūzija. Vien praėjusiais metais šios šalys skyrė 600 milijonų dolerių vėjo jėgainių statybos bei atnaujinimo projektams.
Vėjo jėgainių skaičius sparčiai auga ir JAV. Čia pernai jų pagamintos elektros kiekis jau siekė 10 tūkstančių megavatų. Tokio elektros kiekio pakanka 2,5 milijono gyvenamųjų namų. Beje, JAV šiuo požiūriu pasaulyje yra lyderė. Nuo jos nedaug atsilieka Vokietija ir Ispanija.
O bendrai vėjo jėgainių statybai bei atnaujinimui pasaulyje jau išleista 15 milijardų dolerių.
Vėjo jėgainių gaminama elektra populiarėja dar ir todėl, kad ji nuolat pinga. Todėl, pavyzdžiui, Kolorado valstijoje (JAV) daugiau nei tūkstantis gyventojų pareiškė pageidavimą savo fermose, namuose pastatyti vėjo generatorius.
Saulės baterijos
Kadangi vis mažėja jų įrengimo kaina, daugėja pageidaujančių jomis naudotis.
Pernai Kalifornijoje šiais įrenginiais buvo aprūpinta elektros energija 20 tūkstančių gyvenamųjų namų!
Jos pavyzdžiu seka ir kitos valstijos.
Saulės baterijos jau tampa mada. Atsiranda vis daugiau sumanių meistrų, sugebančių tokius įrenginius pasistatyti patys. Pavyzdžiui, nagingasis Derilas Bergkvistas iš Rojalio miesto (Alabamos valstija) jau prieš 10 metų susimeistravo saulės bateriją ant savo namo stogo. O šiandien jis pripažintas tų darbų žinovas, net tapo tokius įrenginius statančios firmos oficialiu konsultantu.
„Paskatos žmonėms rengti saulės baterijas – tai energijos ekonomiškumas ir realios ekologinės grėsmės suvokimas”,- sako Derilas Bergkvistas.
Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Švarcenegeris pasiryžęs pasiekti, kad jo vadovaujamoje valstijoje saulės baterijomis būtų šviečiama ir šildoma apie milijonas namų.
Vandenilio kuras
Net stambiausios pasaulio naftos pramonės kompanijos pritaria alternatyvios energijos šaltiniams. Pavyzdžiui, kompanija „Britiš Petroleum” skyrė daugiau nei milijoną dolerių vandenilinio kuro gamyklų statybai, taip pat vėjo jėgainių, saulės baterijų įrangai bei tobulinimui.
Tą patį daro kitos gigantiškos kompanijos „Šell” ir „Ševron”. Pastaroji itin aktyviai dalyvauja statant įrenginius, kuriuose elektros energijai gaminti naudojamas biologinis kuras, gaunamas iš kaimo ūkinės veiklos.
Vertingos mokslininkų idėjos
Alternatyvios energijos šaltinių paieškose aktyviai dalyvauja įvairių sričių mokslininkai. Jie tiria tam reikalingų inžinerinių technologijų problemas, praktikams pasiūlo racionalių idėjų.
Mokslininkas Polis Sklavunosas iš Masačiuseto technologijos instituto pasiūlė tikrai veiksmingą idėją vėjo jėgaines statyti jūroje. Praktika parodė, kad plaukiojančios vėjo jėgainės puikiai dirba net nutolusios nuo kranto apie 20 kilometrų.
Chemikai tiria įvairių medžiagų chemines reakcijas, norėdami rasti geriausius komponentus šilumą gaminantiems elementams. Šiaurės Karolinos universiteto specialistai sukūrė net triskart efektyvesnius fluoro polimerus tų elementų dangoms.
Dar toliau nuėjo kompanijos „BMV” ir „Dženeral Motors”. Praėjusį rugsėjį šie koncernai paskelbė apie savo planą sukurti vandeniliniu kuru varomą automobilio variklį.
Nors atrodo, kad mokslininkų dėmesys elektromobiliams seniai išseko dėl jų akumuliatorių nestabilumo, bet štai Masačiuseto technologijos instituto mokslininkai pasiūlė juos pakeisti ultrakondensatoriais, kuriuos pakrauti galima tiesiog akimirksniu. Jie kur kas geriau tinka ilgalaikiam darbui.
Manoma, jog tokie ultrakondensatoriai rinkoje pasirodys greičiau nei per penketą metų.
O kompanijos „Tesla Motors” specialistai sprendžia elektromobilių greičio tobulinimo problemas.
JAV numatyta iki 2025 metų pasiekti, kad vėjo jėgainių ir saulės baterijų pagaminta energija sudarytų 25 proc. visos šaliai reikalingos elektros.
Galima įsivaizduoti, kiek sumažėtų atmosferos tarša, jei tokius projektus turėtų visos šalys.