Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) ketvirtadienį paragino reformuoti šalies konstituciją ir paskelbė, kad įsteigs komisiją, kuri išnagrinės būdus, kaip modernizuoti valstybę nepertvarkant jos iš pagrindų.
N.Sarkozy, vėl primindamas buvusio šalies prezidento Charles’io de Gaulle’io (Šarlio de Golio) propaguotas idėjas, sakė norintis matyti stiprią prezidento instituciją ir su griežtu valdžių atskyrimu, kad Prancūzijos institucijos būtų „nepriekaištingos”.
Kartais Prancūzijoje neišvengiama painiavos dėl valdžios padalijimo tarp prezidento, ministro pirmininko ir parlamento, tačiau N.Sarkozy sakė, kad, jo nuomone, daugiausiai galių turėtų būti sutelkta valstybės vadovo rankose.
„Noriu, kad prezidentas vadovautų ir būtų labiau atskaitingas”, – sakė N.Sarkozy šalies šiaurės rytuose esančiame Epinalio mieste, kur prieš 61 metų Ch.de Gaulle’is taip pat pasakė svarbią kalbą, reikalaudamas suteikti prezidentui daugiau galių.
Po kurio laiko rinkėjai referendume atmetė Ch.de Gaulle’io pasiūlymus ir projektas dar vieną dešimtmetį nebuvo įgyvendintas.
Pasak N.Sarkozy, kad būtų padidinta prezidento atsakomybė, jis „mažiausiai kartą per metus turėtų kreiptis į parlamentą”. Be to, pridūrė jis, valstybės auditas turėtų nuodugniai tikrinti prezidento išlaidas, kad būtų užtikrintas visiškas skaidrumas.
N.Sarkozy pranešė, kad politikų ir ekspertų komisija, vadovaujama jo artimo sąjungininko, buvusio premjero Edouard’o Balladuro (Eduaro Baladiuro), iki lapkričio 1 dienos pateiks jam konkrečius pasiūlymus.
Jis išreiškė viltį, kad įtakingiausi kairiųjų politikai taip pat prisijungs, nors opozicijoje esantys socialistai buvo įspėti vadovybės, kad gali būti laikinai pašalinti iš partijos, jei bendradarbiaus.
Socialistų lyderiai sako, kad reformą turėtų aptarti parlamento komitetas, ir įspėjo, jog pasinaudos savo blokavimo galiomis, jei jų netenkins galutinis rezultatas.
„Respublikinė monarchija”
N.Sarkozy leido aiškiai suprasti, kad nenori naujos politinės santvarkos Prancūzijoje, tačiau pabrėžė, jog dabartinės 49 metus gyvuojančios Penktosios Respublikos institucijos turi būti pritaikytos prie pasikeitusio pasaulio.
„Nenoriu pridėti institucinio neapibrėžtumo prie mūsų šalį varginančios tapatumo krizės. Nenoriu keisti tarp mūsų institucijų nusistovėjusio esminio balanso. Nenoriu užversti Penktosios Respublikos istorijos puslapio”, – sakė jis.
Penktoji Respublika, įkurta per Ketvirtosios Respublikos parlamentinę sistemą paralyžiavusį nepriklausomybės karą tuometinėje prancūzų kolonijoje Alžyre, yra „respublikinė monarchija”, kurios pagrindiniai skiriamieji bruožai yra stipri prezidento institucija, paklusni įstatymų leidžiamoji valdžia ir centralizuota valstybė.
Tačiau ankstesni prezidentai Francois Mitterrand’as (Fransua Miteranas) ir Jacques’as Chiracas (Žakas Širakas) buvo įpratę dominuojantį vaidmenį perleisti savo ministrams pirmininkams ir atleisdavo vyriausybes, o ne patys prisiimdavo kaltę reikalams pakrypus bloga linkme.
N.Sarkozy pažadėjo, kad nuo šiol jis prisiims atsakomybę už nesėkmes, ir sakė, jog būti atkurti visuomenės pasitikėjimą politikos elitu.
Prezidentas atmetė prielaidas, kad Prancūzijai reikėtų tokio tipo prezidento institucijos, kokia yra Jungtinėse Valstijose, pabrėžęs, kad jam svarbu atstovauti visai tautai, o ne vienai politinei frakcijai.
„Manau, Prancūzija pasirengusi tokiai evoliucijai”, – sakė jis.
Tačiau N.Sarkozy pasiūlė leisti prezidentams dirbti tik dvi kadencijas, kaip yra Jungtinėse Valstijose. Dabar Prancūzijos vadovo kadencijos laikas neterminuotas.
„Manau, kad ta energija, kurią kažkas skiria tam, kad ilgiau išsilaikytų (poste), nėra nukreipta į darbą. Buvau išrinktas dirbti, ne ilgai išsilaikyti poste”, – sakė jis auditorijai.