Vertybinių popierių komisija šiuo metu baigia atlikti tyrimą, ar kovodami dėl pensijų fondų dalyvių bankai nepamynė įstatymų viliodami klientus iš gyvybės draudimo bendrovių į savo valdomus fondus.
Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja gyvybės draudimo klientų, ypač pensijų fonduose. Dėl jų grumiasi komerciniai bankai ir gyvybės draudimo bendrovės. Tačiau labiausiai draudikams nerimą kelia antrosios pakopos pensijų fondų dalyviai, kuriems dabar leidžiama laisvai keisti fondus – išeiti iš vieno fondo valdytojo pas kitą su visais savo pinigais.
Gyvybės draudimo bendrovės būgštauja, kad laikui bėgant šiuos klientus iš jų gali pervilioti bankai, turintys galimybių „perpirktam” klientui pasiūlyti papildomos naudos, pavyzdžiui, mažesnes paskolų palūkanas ar palankesnes jų sąlygas.
Beje, LŽ žurnalistai kreipėsi į kelių bankų klientų aptarnavimo skyrius, bet tokių pasiūlymų nė viename banke nesulaukta.
Migravimo krypties nežino
Draudimo priežiūros komisijos narė Irmina Judickaitė, LŽ paklausta apie pensijų fondų dalyvių migravimą, pasakojo, kad komisija žino, kiek žmonių iš kokių pensijų fondų išeina, tačiau nežino, kur nueina. Dėl to, pasak I.Judickaitės, negalima daryti išvadų, kad bankai nuvilioja draudimo įmonių klientus.
„Žmonės galėjo pereiti ir į bet kurią kitą gyvybės draudimo bendrovę, ir į komercinius bankus”, – svarsto pašnekovė.
Jos turimais duomenimis, nuo šių metų pradžios pensijų fondų valdytojus pakeitė per 4 tūkst. žmonių. Anot I.Judickaitės, lyginant su 700 tūkst. žmonių, kurie yra pasirašę pensijų kaupimo sutartis, tie keli tūkstančiai tėra menka dalis.
„Iš mūsų turimų duomenų nematyti, kad kuri nors bendrovė dėl migravimo būtų netekusi daugiau už kitas klientų”, – teigia DPK narė.
Pasak jos, yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės keičia pensijų fondo valdytoją: menka fondo grąža arba netinkamas klientų informavimas.
Prisipažįsta gaunantys nuolaidų
„Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimo” bendrovės Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovas Vaidotas Aleksiūnas nurodo, kad įstatymai draudžia į pensijų fondus vilioti klientus siūlant palankesnes kitas, su pensijų kaupimu nesusijusias paslaugas. Ši draudimo įmonė teigia turinti įrodymų, leidžiančių manyti, kad kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai būtent taip pervilioja klientus.
Anot V.Aleksiūno, pirmieji klientų prašymai nutraukti sutartis pasirodė metų pradžioje, kai tik atsirado galimybė keisti pensijų fondų valdytoją. Iš viso gauta apie 1000 prašymų nutraukti sutartis.
Kai kurie klientai atvirai nurodė, kad keisti fondų valdytoją nusprendė dėl to, jog bankai pensijų kaupimo sutartis sudarantiems naujiesiems klientams siūlo geresnes sąlygas kreditui ar vartojamajai paskolai gauti.
„Iš viso turime arti 140 tūkst. pensijas kaupiančių klientų. Nuo metų pradžios iš „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimo” išėję apie 1000 klientų nėra didelis procentas. Tad į atsakingas institucijas kreipėmės dėl skaidrumo”, – teigia V.Aleksiūnas.
Pasak V.Aleksiūno, jo atstovaujama bendrovė į Vertybinių popierių komisiją (VPK), Draudimo priežiūros komisiją, Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kreipėsi šių metų vasario viduryje. Atlikti tyrimą ėmėsi VPK.
Klientai vaikosi pelno
Danius Valteris, „PZU Lietuva gyvybės draudimo” generalinis direktorius, tvirtina, kad jų bendrovė su tokiais rūpesčiais nesusiduria. „Nejuntame, kad bankai viliotų mūsų klientus. Pasirašytų sutarčių ir draudimo įmokų rodikliai nuosekliai kyla”, – LŽ sakė jis. „PZU Lietuva gyvybės draudimo” atstovai įsitikinę, kad išlaikyti klientus padėjo nemenka fondų grąža. Per šiuos metus daugiausia uždirbusio įmonės pensijų fondo grąža buvo 1,98 procento. „Commercial Union Lietuva Gyvybės draudimo” daugiausia nuo metų pradžios uždirbusio pensijų fondo grąža buvo 3,01 procento.
Už rankos nenutversi
Tyrimą dėl galimų netinkamų bankų veiksmų atliekančios VPK narys Leonidas Jelenskis sako, kad oficialių rezultatų reikės palūkėti dar bent porą savaičių. „Tyrimas sudėtingas. Paprastai tokiuose veiksmuose, kai žmogus viliojamas, joks inspektorius už nugaros nestovi, niekas pokalbių neįrašinėja. Todėl surinkti įrodymus sunku, – kalbėjo L.Jelenskis. – Dalyje prašymų nutraukti sutartis su draudimo bendrovėmis klientai nurodo priežastis, dėl kurių pereina į banko valdomą pensijų fondą. Tačiau kai kurias jų galima suprasti dvejopai. Tad negalima teigti, kad bankų draudimo įmonių klientų viliojimas siūlant su pensijų kaupimu susijusias paslaugas tapo tendencija. Tai pavieniai atvejai.”