Vaistai, kurie mus žudo

Kasdien šimtai žmonių pasaulyje miršta todėl, kad savo gyvenimą bandė pailginti vaistais.

Skandalai jau tapo neatsiejama tarptautinės farmacijos rinkos dalimi. Apie vieną iš jų neseniai informavo www.mednovosti.ru.: amerikiečių fondo „Health-Partners” specialistai išsiaiškino, kad beveik 30 procentų mokslininkų sąmoningai iškraipo vaistų gydomąsias savybes. Savaime suprantama, į gerąją pusę. Todėl Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė valstybiniams mokslinių tyrimų institutams uždraudė ne tik užsakymus iš privačių farmacijos kompanijų, bet netgi konsultuoti jas.

Dar daugiau triukšmo sukėlė astronominės baudos, kuriomis už savo preparatų „prastūmimą” į rinką praeitais metais buvo nubausti stambūs vaistų gamintojai. Už gydytojų papirkinėjimą 400 milijonų bauda buvo skirta visame pasaulyje žinomai kompanija „Pfizer”. Dar skaudžiau tuo pat metu nukentėjo „AstraZeneca” ir „Tap Pharmaceuticals”, kurios bendrai buvo priverstos sumokėti daugiau nei 1,2 milijardo dolerių baudos.

Ir fondo „Healt-Partners” tyrimas, ir baudos iš esmės atskleidžia tai, kas niekuomet ir nebuvo didelė paslaptis: vaistų gamyba – tai tik verslas, ir labai pelningas. Nors deklaruojama, kad rūpinamasi tautos ir viso pasaulio gyventojų sveikata, iš tiesų galvojama apie ką kita.

Naujovių – nedaug

Haris Švarcas, pirmaujantis JAV farmacijos pramonės ideologas, prieš 15 metų pasakė: „Farmacijos verslo tikslas JAV – kaip ir bet kokio kito verslo valstijose, yra uždirbti pinigus. Maksimaliai naudai gauti – būtent šiam tikslui pramonės vadovai per dieną paprastai skiria daugiausia savo energijos”. Tačiau, gaila, kad lygiai taip pat sąžiningai jis nepasakė dar vieno dalyko: dėl būsimų klientų pramonininkai pasiryžę viskam.

Kad geriau suvoktume problemą, pažvelkime į jos priešistorę. Pasak Maskvos medicinos akademijos profesorės farmakologės Rozos Jagudinos, XVII-XVIII a. visame pasaulyje per šimtmetį būdavo sukuriami maždaug 5 nauji vaistai. Paskutinįjį XIX a. dešimtmetį jau buvo sukuriama maždaug 1,6 vaisto per metus, o XX a. viduryje – 2,7 per metus. Vėliau įvyko staigus šuolis, susijęs su sėkmingais tyrimais chemijoje ir biologijoje.

Nuo 1958 iki 1970 metų atsirado 476 nauji vaistiniai preparatai – per metus tai sudarė vidutiniškai 36 vaistus. Pastarąjį dešimtmetį taip pat kasmet užpatentuojama apie 40-50 pavadinimų vaistų. Pasaulinėje farmacijos rinkoje šiandien siūloma daugiau nei 200 tūkstančių pavadinimų gydomųjų preparatų. Kiekvienoje šalyje skirtingai, pavyzdžiui, Tanzanijoje – 500 tūkst., Vokietijoje – 38 tūkst., Rusijoje – 17 tūkst.

Taigi skaičiai įspūdingi. Tačiau dar įdomiau tai, jog absoliuti dauguma vadinamųjų naujų gydomųjų preparatų iš tiesų…tokie nėra. Tai patvirtina Amerikos Maisto produktų ir vaistų kontrolės valdybos (FDA) tyrimai.

1981-1988 metais 25 stambiausios JAV farmacijos kompanijos rinkai pateikė 348 naujus vaistus: FDA pareiškė, kad tik 3 procentai (12 vaistų) jų padarė svarbų įnašą į šiuolaikinę farmakologiją, 84 procentai – nedidelį įnašą arba iš viso jokio. Tą patį teigia ir Prancūzijos mokslininkai. Ištyrę 508 naujus cheminius junginius, naudotus 1975-1984 metais apyvartoje buvusiuose vaistuose, jie apskaičiavo, kad 70 procentų vadinamųjų vaistinių naujovių neturėjo jokių gydomųjų pranašumų lyginant su anksčiau sukurtais produktais.

Pateikia melagingą informaciją

Analitikų manymu, šiuolaikinės farmacijos galimybės praktiškai išsemtos. Genoinžinerinės technologijos, kurių dėka šiandien sukurta apie 120 preparatų, dar tik įsibėgėja. Štai todėl šiandien ir stengiamasi įbrukti gerokai pašvinkusius produktus pristatant juos kaip naujoves medicinoje.

Amerikiečių tyrėjas Endriu Četli savo knygoje „Probleminiai vaistai” teigia, kad 80 procentų visų vaistų nuo kosulio ir slogos sudėtyje yra visiškai neefektyvių ingredientų, o 50 procentų šių vaistų sudėtyje yra ingredientų, galinčių sukelti šalutinį poveikį. E. Četli taip pat pateikia dokumentus, įrodančius, kad vienas iš trijų analgetikų yra kombinuotas produktas, galintis sukelti inkstų nepakankamumą, o vieno iš penkių analgetikų sudėtyje yra potencialiai kenksmingų ingredientų.

Atskirai jis rašo apie vitaminus. Nepriklausomais tyrimais buvo nustatyta, kad daugiau kaip 80 procentų vitaminų preparatų negalima rekomenduoti vartoti. Ant 60 proc. vitaminų pakuočių nurodomas poveikis, kuris tyrimais nėra įrodytas, daugiau kaip 40 proc. vitaminų sudėtyje yra neefektyvių ingredientų, o beveik 50 proc. vitaminų siūloma per didelėmis dozėmis.

Mirties priežastis – vaistai

X Rusijos kongrese „Žmogus ir vaistai” amerikiečių gydytojai pasakodami apie gydymo klaidas paminėjo, kad JAV nuo nepageidaujamo vaistų poveikio kasmet miršta daugiau nei 100 tūkstančių žmonių. Komplikacijos, kurias sukelia vaistų terapija, valstijose užima 4-6 vietą tarp mirtingumo priežasčių po širdies ir kraujagyslių, onkologinių, bronchų ir plaučių ligų bei traumų. Rusijoje tokios statistikos nėra. Kaip ir nėra draudimų platinti vaistus visais įmanomais būdais.

Štai neseniai vykusios Rusijos mokslų akademijos sesijos metu kalbėta apie tai, jog kažkokie veikėjai „sukūrė” „stebuklingą vaistą”. Pavadinę jį „stvolaminu” prirašė, jog vaisto pagaminimo bendraautoriai yra vienas iš Rusijos mokslų akademijos institutų. Apstulbę akademikai apie tokį savo „bendradarbiavimą” sužinojo tik iš vaistų reklaminių publikacijų. Tačiau nei teismų, nei baudų nebuvo.

Į amžiną klausimą „Ką daryti?” prieš keletą dešimtmečių atsakė garsiausias Rusijos gydytojas, akademikas Borisas Votčalas, sukūręs iki šiol populiarius lašus širdininkams. Perspėdamas pernelyg nesižavėti tabletėmis ir mikstūromis jis sakė: „Mes gyvename nepavojingos chirurgijos ir vis labiau pavojingos vaistų terapijos metu”. Belieka šiuos žodžius pakabinti pačiose matomiausiose vaistinių vietose, kad žmonės nustotų į vaistus žiūrėti tik kaip į draugus. Kiekvienas preparatas yra biologiškai veikli medžiaga, kurios „energija” – net ir protingai naudojant – gali turėti visiškai priešingą poveikį nei tikimasi. Kodėl – atsakymą rasite aukščiau.

Laima Švedaitė

„Vakarų ekspresas”