Veisiejų regioniniame parke tvarkant Vainežerio pylimą iškirsta keletas šimtamečių ąžuolų, kurie pagal projektą turėjo likti augti.
Po parką sudrebinusių kirtimų kilo nemenkų aistrų. Esminis klausimas – kas gi lėmė, kad nebeliko šimtamečių medžių. Nedidelė techninė klaida ar aplaidus požiūris į kelių milijonų litų vertės tarptautinio projekto įgyvendinimą?
Sumanė susitvarkyti
Vaizdingoje vietovėje ant Ančios ežero kranto stūksantis Vainežerio pylimas mena istorinę mūsų šalies praeitį. Jis įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, pylimo buvusią reikšmę krašto gynybai primena užrašas „Vainežerio senovės gynybiniai įtvirtinimai”.
Tačiau objektas sulaukdavo tik nedidelio turistų susidomėjimo, nes buvo nepatrauklus lankytojams – apaugęs medžiais, menkaverčiais krūmais, kurie ne tik darkė kraštovaizdį, bet ir ardė patį pylimą.
Todėl Lazdijų rajono savivaldybė pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą, kad kultūros paveldas būtų patrauklus ir turistams.
Lazdijų savivaldybės teritorijoje turi būti sutvarkyta 11 objektų, kaimyninės Lenkijos Punsko valsčiuje – vienas. Projektui įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų partnerystės programos buvo skirta 1 mln. eurų (3,45 mln. litų).
Iškirto ne tuos
VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” parengtą pylimo tvarkymo projektą Kultūros paveldo departamento Alytaus teritorinio padalinio vyriausioji specialistė Dalia Lungevičienė patvirtino pernai rugpjūtį.
Įgyvendinti projektą ėmėsi konkursą laimėjusi bendrovė „Leimesta”. Veisiejų urėdijos leidimą kirsti ant pylimo augančius medžius bendrovė gavo šią vasarą. Jis buvo suderintas su Veisiejų regioninio parko administracija. Kai kirtimo darbai įsibėgėjo, Veisiejų miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Ramūnas Buinauskas Kapčiamiesčio girininkijoje atliko įprastą daigynų, medelynų patikrinimą. Kartu miškininkas pasidomėjo, kas vyksta ant Vainežerio pylimo. „Leimestos” darbuotojai jam pateikė kirtimo projektą. „Žiūriu į pateiktą schemą ir matau, kad ąžuolai, kurie turėjo likti, iškirsti”, – pasakojo R.Buinauskas.
Miškininkui pradėjus aiškintis, kodėl nesilaikoma patvirtinto projekto, paaiškėjo, kad „Leimesta” turi dar vieną projektą. Šis buvo pateiktas Kapčiamiesčio girininkijos darbuotojams, kad jie sužymėtų medžius kirsti. Anot miškininkų, abejonių jiems nekilo, nes projektas buvo patvirtintas reikiamais parašais ir spaudais. Dėl incidento kirtimo darbai buvo iškart sustabdyti.
Anot VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” vadovo Olego Fediajevo, kirtėjams buvo privalu vadovautis galutiniu variantu, kuriame numatyta išsaugoti šešis ąžuolus. „Kas vyko savivaldybės virtuvėje ir kodėl buvo dirbama pagal pirminį variantą, man nežinoma”, – teigė jis.
Neatsakyti klausimai
Kaip atsitiko, kad tas pats projektas įgyvendintas pagal skirtingas schemas, mėgino paaiškinti Lazdijų rajono savivaldybės administracijos vietinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vidmantas Margelis, projekto koordinatorius. Jis tiesiogiai atsakingas, kad darbai vyktų sklandžiai.
Anot koordinatoriaus, projektuojant būta kelių pylimo sutvarkymo variantų. Tačiau atsitiktinai tarp projektuotojų atsiųstų šešių galutinio projekto kopijų pakliuvo pirminių dokumentų. Vėliau vėl dėl atsitiktinumo būtent pirminis projekto variantas buvo nusiųstas „Leimestos” bendrovei. Vadovaujantis juo medžiai buvo sužymėti ir pradėti kirsti. Antrąjį (galutinį) projekto variantą rangovai gavo tiesiogiai iš projektuotojų, kai kilo neaiškumų dėl kai kurių darbų.
„Tokio atvejo, kad projektuotojai butų sumaišę pirminį projekto variantą su galutiniu, iki šiol nebuvo pasitaikę. Todėl net nesutikrinęs, ar jie visi vienodi, perdaviau „Leimestai”. Kai toks didelis darbo krūvis, fiziškai neįmanoma visko patikrinti”, – aiškino V.Margelis.
Tačiau kaip ant pirminio projekto atsirado spaudai ir parašai, jis atsakyti negalėjo. „Nemanau, kad iškirtus pagal pirminį projektą pažymėtus ąžuolus buvo padaryta didelė žala. Kalbėjau su Veisiejų regioninio parko direktoriumi Jonu Sidaravičiumi, pasirašiusiu leidimą kirsti. Jis taip pat neįžvelgė problemos, kad iškirsta kiek daugiau ąžuolų”, – tvirtino V.Margelis.
Su J.Sidaravičiumi LŽ susisiekti nepavyko, nes jis šiuo metu atostogauja. Todėl liko neatsakyta į klausimą, kodėl ant galutinio projekto varianto užrašęs „P.s. išsaugoti PR (pietrytiniame) šlaite keletą ąžuolų” vėliau jis leido juos iškirsti. Užmaršumas ar kitos priežastys lėmė, kad taip kardinaliai pasikeitė direktoriaus nuomonė? Kaip bus reaguota į V.Margelio „techninę klaidą”? Lazdijų savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Salatka teigė dar negalįs atsakyti į šiuos klausimus, nes nėra gerai susipažinęs su situacija.