Nors Klaipėdos uoste lankosi vis daugiau ir didesnių kruizinių laivų, tačiau naudos uostui ir miestui daugiau atneša įprastinė keltų laivyba.
Keltų laivybos bendrovės „DFDS Lisco” Keleivių rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas pateikė skaičius, kurie griauna mitą apie didelę kruizinės laivybos naudą.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai nuolat akcentuoja, kad kruizinė laivyba yra sėkmingos Uosto direkcijos, Klaipėdos turizmo ir kultūros informacinio centro bei užsienio keleivius aptarnaujančių įmonių veiklos rezultatas. Su tuo galima sutikti, nes dalyvaudamos tarptautinėse parodose šios institucijos pasistengė, kad Klaipėdos uoste atsirastų didesni kruiziniai laivai. Tai, kad gali atplaukti didesni kruiziniai laivai yra Uosto direkcijos nuopelnas. Ji prieš trejus metus pastatė naują kruiziniams laivams priimti skirtą krantinę. Tačiau kruizinis terminalas, kokie yra daugumoje kitų Baltijos uostų, Klaipėdoje dar neįrengtas. Yra tik vieta laivams sustoti su galimybe iš jų paimti ir į ekskursijas išvežti keleivius. Taip pat jūrų turistai iš laivo laisvai gali eiti ir į miestą.
Keltų laivyba taip pat susiduria su nemenkomis problemomis. Vadinamaisiais Ro pax laivais gabenamų krovinių ir keleivių nuolat daugėja, tačiau jiems priimti jūrų perkėla darosi per ankšta. Padėtis gerokai pagerės, jei iki 2009 metų pavyks pasaatyti naują tokių laivų terminalą ties naująja Smiltynės perkėla.
Bendrovės „DFDS Lisco” Keleivių rinkodaros ir pardavimų skyriaus vadovas Arvydas Skuodas palyginimo skaičius apie keltų ir kruizinę laivybą pateikė ne šiaip sau, o stengdamasis atkreipti dėmesį į tai, kas kokias pajamas šiuo metu duoda uostui ir Klaipėdos miestui.
Per metus Klaipėdos uoste apsilanko vidutiniškai 50 kruizinių laivų. Pernai jų buvo 48. Šiemet per pirmąjį pusmetį atplaukė 26 kruiziniai laivai. Vidutinė vieno laivo užėjimo į uostą rinkliava yra 100 tūkst. litų.
Tai reiškia, kad per metus vidutiniškai gaunama 5 mln. litų. Tas pajamas dalinasi Uosto direkcija, kruizinio terminalo operatorius, laivų agentai.
Kruiziniai laivai per metus atplukdo apie 25 tūkstančius keleivių. Iš jų apie 70 procentų keleivių išlipa iš laivo. Tačiau tik apie 40 procentų, tai yra apie 7 tūkstančiai, eina į miestą. Statistiškai įvertinta, kad vienas turistas per dieną Lietuvoje palieka apie 100 eurų arba 345 litus. Išeitų, kad kruizinių laivų turistai per sezoną Klaipėdoje palieka apie 2,4 mln. litų.
Ne kartą klaipėdiečiai verslininkai – gintarų pardavėjai, kavinių savininkai guodėsi, kad jūrų turistai Klaipėdoje nėra itin dosnūs. Iš viso Klaipėdos bendrovių, įstaigų ir miesto pajamos iš kruizinės laivybos per metus yra tik apie 7,5 mln. litų.
A.Skuodo pateiktais duomenimis, per metus vienas keltas uoste apsilanko 150 kartų. Keltams taikomos rinkliavos yra mažesnės – vienas atplaukimas kainuoja vidutiniškai 17 tūkst. litų. Išeitų, kad per metus už keltą uostas gauna apie 2,65 mln. litų rinkliavų. Įvertinus tai, kad į uostą plaukioja 5 keltai metinės rinkliavos iš uostų laivybos sudarytų per 13 mln. litų. Per metus keltai plukdo vidutiniškai 125 tūkst. keleivių. Iš jų apie 40 procentų arba 50 tūkst. keleivių yra užsieniečiai.
Pagal tą pačią formulę, kad vienas užsienietis per parą Lietuvoje vidutiniškai palieka 345 litus gautųsi 17,2 mln. litų. A.Skuodas tikino, kad keltais plaukiojantys užsieniečiai Lietuvoje būna vidutiniškai 3 paras. Todėl jų paliekamų pinigų kiekis didėtų iki 51,7 mln. litų.
Iš viso keltų laivybos pinigai per metus sudarytų beveik 65 mln. litų.
To netgi nėra ko lyginti su kruizinės laivybos 7,5 mln. litų metinėmis pajamomis. Į šias sumas dar nėra įskaityti pinigai, kuriuos uždirba laivybos bendrovės.
Kruizinius laivus valdo užsienio bendrovės, juose dirba ne Lietuvos piliečiai, todėl jokie pinigai iš to mūsų šalyje nepasilieka. Keltų bendrovę valdo danų kapitalas, tačiau jos administracija yra Klaipėdoje, dauguma joje dirbančių žmonių, įskaitant ir laivų įgulas, yra Lietuvos specialistai. Akivaizdu, kad keltų laivybos nauda uostui ir miestui yra gerokai didesnė.