Mėgėjiška žvejyba ima valdžią

Lietuvoje vis drąsiau ir konkrečiau pradėta kalbėti apie meškeriotojų viršenybę prieš žvejus verslininkus.

„Europos Sąjungos šalių kontekste mūsų kraštas mėgėjiškos ir rekreacinės žuvininkystės, o ypač žvejybinio turizmo srityje vis dar atrodo labai kukliai. Daugelį metų Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystėje aiškus prioritetas buvo atiduodamas verslinei žvejybai ir akvakultūrai“, – sakė Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Europos Sąjungos reikalų, mokslo ir investicijų skyriaus vedėja Eglė Radaitytė.

Tik pastaraisiais metais pradėta suprasti, kad meškeriotojų interesai ne mažiau svarbūs nei žvejų verslininkų.

Visiškai kitokį supratimą apie mėgėjišką žūklę parodė šiais metais atlikta apklausa įgyvendinant Interreg/Tacis projektą „Lietuvos ir Rusijos pasienio vandens telkinių žuvų išteklių atkūrimo sąlygų mokslinė-techninė plėtra“.

Paaiškėjo, kad meškerę į rankas bent retkarčiais paima daugiau kaip pusė suaugusiųjų.

Tai nepalyginamai didesnis skaičius, negu vidaus vandenyse žūklaujančių žvejų verslininkų ar tvenkininės žuvininkystės ūkiuose esančių darbuotojų.

Klaidinga pasirodė ir anksčiau vyravusi nuomonė, kad mėgėjiška žvejyba daugiausiai yra pensininkų mana.

Lietuvoje dažniausiai žvejoja ir pinigus žūklei leidžia jaunimas. Tarp 15-29 metų amžiaus vaikinų ir merginų šis rodiklis siekia 29 proc. (2003 m. buvo tiek pat).

Mažiausiai laiko su meškere rankose praleidžia asmenys, vyresni kaip 70 metų – 1,8 proc. (2003 m. meškeriojo 2,7 proc. asmenų, vyresnių kaip 75 metai).

Mėgėjai meškeriotojai iš viso Lietuvoje žvejybai pernai išleido apie 128 mln. Lt (2003 m. – 72 mln. Lt). Per trejus metus su žūkle susijusios išlaidos išaugo 56 mln. Lt.

Vyrai dažniau leidžia pinigus žvejybos reikmėms (jiems dažniau dovanojamos meškerės) – žuvavusių vyrų buvo penkis kartus daugiau negu moterų.

Labiausiai šalyje pasisekė pajūryje gyvenantiems meškeriotojams – Nemuno žemupys ir Kuršių marios yra žuvingiausi Lietuvos telkiniai.

Kasmet Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje gali žvejoti ne mažiau kaip 70-100 tūkst., o per šaltą ir palankią stintų ir ešerių žvejybai žiemą žvejų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.

Birželio pabaigoje Šilutėje Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras surengė žvejybinio turizmo konferenciją.

Jos metu buvo parengta rezoliucija. Vienas iš pagrindinių jos teiginių yra daug žadantis meškeriotojams: „Daugelis Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities žvejybinio turizmo ir rekreacinės žuvininkystės konferencijos dalyvių yra įsitikinę, kad mėgėjiška žuvininkystė tampa kiekvienais metais efektyvesnė, kai verslinė žvejyba tampa vis mažiau reikšminga“.

Buvo parengta 14 punktų, kuriais nurodyta, kaip reikėtų plėsti mėgėjišką žūklę.

Vienas iš klaipėdiečiams aktualiausių rezoliucijos punktų yra tai, kad „uosto įtakos zonoje esančioje šiaurinėje Kuršių marių dalyje (Juodkrantė – Kiaulės nugara) vystyti mėgėjišką žvejybą, o verslinę žvejybą visiškai nutraukti iki 2013 metų“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vyrams su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.