Vengiantiems mokyklos – vaikų teisių sergėtojų tinklas

Klaipėdos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba kartu su Vaiko krizių centru rugsėjį planuoja organizuoti jau tradicine tapusią akciją „Visi į mokyklą”.

Jos metu tikimasi ne tik surasti neužregistruotų į mokyklas vaikų, bet ir nupirkti jiems mokyklinių prekių. Mat praėjusių metų patirtis parodė, jog viena iš mokyklos nelankymo priežasčių Klaipėdos mieste buvo tėvų nesugebėjimas suruošti vaikų į mokyklas dėl labai sunkios materialinės padėties.

Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTA) vedėjos Gražinos Aurylienės, kol kad vyksta pasiruošimo akcijai darbai.

Dėmesys – pirmokams

Ypatingas dėmesys akcijos metu bus skiriamas socialinės rizikos šeimoms, auginančioms būsimuosius pirmokus.

„Pernai reidų metu nustatėme, kad iš 27 tikrintų tarnybos akiratyje esančių šeimų atžalų – būsimų pirmokėlių – 7 dar nebuvo užregistruoti į mokyklą. Tėvai teisinosi, kad vaikus į mokyklą planuoja leisti tik kitais metais, nes jų atžalos esą dar nesubrendusios mokyklai ar kad šeima neturi pakankamai pinigų suruošti vaiką mokyklai. Bendrų pastangų dėka visi tie vaikučiai buvo užregistruoti į mokyklą”, – pasakojo G. Aurylienė.

Jos teigimu, sunkiausiai gyvenantiems vaikams bus stengiamasi padėti materialiai. „1000 litų akcijai skirta iš Nacionalinės vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programos. Tai nedidelė suma, tačiau vaikams stengsimės nupirkti bent jau pratybų sąsiuvinių. Talonus kanceliarinėms prekėms įsigyti skirs Socialinės paramos centras, taip pat tikimės sulaukti rėmėjų pagalbos”, – pasakojo ji.

Pernai akcijos metu rėmėjų pagalbą pajuto 107 šeimos: jų vaikams buvo nupirkta mokyklinių prekių, rašomųjų stalų, drabužių bei avalynės už 3 146 litus.

Neina ne dėl pinigų

2004 metų Vaiko krizių centro pateiktoje akcijos „Visi į mokyklą” ataskaitoje tėvų nesugebėjimas suruošti vaikus į mokyklą dėl labai sunkios materialinės padėties įvardintas kaip ryškiausia mokyklos nelankymo priežastis. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Ceplienė įsitikinusi, kad tikrai ne materialinė padėtis yra lemiamas faktorius, dėl ko vaikai į mokyklą neišleidžiami.

„Gal prieš kelerius metus taip ir buvo, tačiau ne dabar. Švietimo ir mokslo ministerija kiekvienais metais skiria lėšų socialiai remtiniems vaikams, už kurias jiems perkami pratybų sąsiuviniai, kanceliarinės prekės. Jeigu tėvai kreipiasi į mokyklą, viskas yra daroma, kad vaikas lankytų pamokas. Paramą jiems skiria netgi pačios ugdymo įstaigos iš paramos lėšų”, – pasakojo ji.

Švietimo skyriaus duomenimis, pagrindinė mokyklos nelankymo priežastis – mokymosi motyvacijos neturėjimas. Mokyklos nelanko bėgantys iš namų, valkataujantys vaikai – nebūtinai iš asocialių šeimų. Taip pat daug problemų kelia vaikai grįžę iš specialiųjų bei globos įstaigų.

Daugės reidų

Pasak G. Aurylienės, netrukus bus imtasi intensyvios lankomosios priežiūros socialinės rizikos šeimose, ypač vakarais, į tam tikrus miesto taškus bus organizuoti reidai su policija.

Šįmet, kaip ir pernai, vengiantiems vaiką leisti į mokyklą tėvams bus aiškinama apie mokyklos svarbą, jų atsakomybė už vaiko suruošimą mokyklai bei numatomos administracinės nuobaudos už nemotyvuotą atsisakymą tai daryti.

Jeigu tėvai vaiku nesirūpina, nesistengia išleisti jo į mokyklą, kartais VTA sprendžia, ar nevertėtų apriboti tėvystės teisių.

VTA duomenimis, be tėvų globos Klaipėdos mieste pernai liko 150 vaikų: 92 iš jų buvo nukreipti į globos institucijas, 58 – į kitas šeimas. Dėl savo atžalų nepriežiūros, netinkamo auklėjimo tėvystės teisės buvo apribotos 75 vaikų tėvams, 8 vaikų tėvams teisės apribotos dėl fizinio ir psichologinio smurtavimo šeimoje, taip pat 16 vaikų tėvams, paieškomiems policijos. Dalis vaikų tėvų globos neteko, nes šie susirgo nepagydoma liga, buvo pripažinti psichiškai neveiksniais ar mirė, bei dėl kitų priežasčių.

Specialistai tikisi pagalbos sulaukti ir iš visuomenės. „Sudėtinga sužinoti, kad vaikas šeimoje neprižiūrimas ar skriaudžiamas, jeigu mums niekas nepraneša”, – akcentavo G. Aurylienė.

Pernai anoniminių skambučių dėka VTA nustatė 2 naujas šeimas, kuriose vaikai buvo ne tik neparuošti mokyklai, bet ir neturėjo namuose tinkamų sąlygų augti. Šie vaikai buvo apgyvendinti globos namuose ir galėjo lankyti mokyklą.

Pernai Vaiko krizių centro žinioje buvo 462 uostamiesčio vaikai, 22 iš jų – vadinamieji gatvės vaikai, bėgę iš namų, valkatavę.

Duomenys netikslūs

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, kad neįmanoma sugrąžinti vaikų į mokyklas, kol nėra žinomas realus šios problemos mastas.

Oficiali Švietimo ir mokslo ministerijos statistika rodo, kad šalyje mokyklos nelankančių vaikų sumažėjo. Ministerijos duomenimis, pernai šalyje mokyklos nelankė 505 vaikai, o 2001 metais – net 5256.

Tačiau R. Šalaševičiūtė pastebi, kad šie skaičiai neatitinka realios padėties. Jos teigimu, į mokyklas neinančių vaikų daugėja, o įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus mokyklos nelankančių vaikų duomenis, kurie skiriasi net kelis kartus.

Mėginant išsiaiškinti, kiek uostamiesčio vaikų pernai nelankė mokyklos, taip pat susidūrėme su nesklandumais. Pasak R. Šalaševičiūtės, Klaipėda šalyje užima trečią vietą pagal vaikų, nelankančių mokyklos skaičių. Savivaldybių švietimo skyrių kontrolierei pateikti duomenys rodo, kad daugiausia – 364 vaikai mokyklos pernai nelankė Kaune, 290 – Panevėžyje, o Klaipėdoje – 239 vaikai (iš jų 109 nustojo lankyti mokyklą, 130 vengė lankyti mokyklą).

Tuo tarpu Klaipėdos savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja J. Ceplienė teigė, kad pernai Klaipėdoje mokyklos nelankė mažiau nei dvi dešimtys vaikų. Ji tvirtino, kad kasmet mokyklos nelankančių vaikų mažėja.

„2001 metais mokyklos Klaipėdoje nelankė 43, o pernai – 16 vaikų. Tokių vaikų kasmet mažėja, nes mokyklose atliekamas prevencinis darbas – pagrindinis krūvis čia tenka socialiniams pedagogams”, – aiškino ji. Pasak J. Ceplienės, į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijai pateiktus duomenis greičiausiai buvo įtraukti ir blogai mokyklas lankantys vaikai.

Pasak R. Šalaševičiūtės, į Švietimo ir mokslo ministerijos statistiką įtraukti tik tie vaikai, kurie išbraukiami mokyklos mokinių iš sąrašų. Tačiau, jos įsitikinimu, vaikas, kuris mokykloje pasirodo kartą per savaitę ar mėnesį, negali būti laikomas lankančiu mokyklos. Todėl Savivaldybių švietimo skyriai iš tiesų priskyrė šiai kategorijai ir vengiančius mokytis arba retai į mokyklą ateinančius vaikus.

Kita bėda, anot pareigūnės, ta, kad savivaldybės skirtingai traktuoja, kas yra mokyklos nelankantis vaikas ar vengiantis lankyti mokyklą. „Sutarėme, vengiančiu lankyti mokyklą bus laikomas tas vaikas, kuris be pateisinamos priežasties pamokų nelankė mėnesį laiko”, – sakė R. Šalaševičiūtė. Pareigūnė pastebi, kad surinkti realią padėtį atspindinčius duomenis trukdo prieš porą metų įsigaliojęs Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, nes šalyje nebeliko tikslios mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos – į ją nebepatenka vaikai, neregistruoti jokioje bendrojo lavinimo švietimo įstaigoje. Todėl R. Šalaševičiūtė Vyriausybei siūlo parengti bendrą vaikų apskaitos savivaldybėse mechanizmą, įdiegiant duomenų programinę įrangą, o taip pat nustatyti bendrus reikalavimus mokyklos nelankančių vaikų identifikavimui.

Laima Švedaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.