Šiemet šalies laukuose laukiama subręstančio didesnio nei pernai grūdų derliaus.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos departamento Augalininkystės skyriaus vedėjo Adolfo Damanskio, šių metų javapjūtę kviečių, miežių derlingumas bus trečdaliu, o rapsų – 50 proc. didesnis nei pernai. Tačiau pastarųjų dienų liūtims išguldžius dalį javų, dabar tik nuo orų priklausys, koks iš tikrųjų bus derlius.
Šiais metais sumažėjo kviečių, tačiau išaugo rapsų pasėlių plotai. Pagal esamus pasėlių plotus ir mokslininkų paskaičiavimus, šiemet galima tikėtis 2,8 mln. tonų grūdų. Tikimasi gauti 260 tūkst. tonų rapsų, iš to kiekio apie 150 tūkst. tonų reikės panaudoti biokuro gamybai.
Tačiau, grūdams brangstant pasaulio rinkose, jų kainos, anot specialistų prognozių, kils ir Lietuvoje. Įprastais metais Lietuva išsiaugina beveik dvigubai daugiau grūdų negu suvartoja. Todėl 2005 metais eksportuota daugiau kaip milijonas, pernai daugiau nei pusė milijono tonų. Lietuviškus grūdus perka Saudo Arabija, Jemenas, Baltarusija, Ukraina, Rusija.
ŽŪM pareigūno A. Damanskio teigimu, labai sunku prognozuoti supirkimo kainas – pernai prasidėjus javapjūtei perdirbėjai siūlė po 300 litų už maistinių kviečių toną, o po kelių mėnesių jau mokėjo po 500 litų ir daugiau. Manoma, kad nuo pirmųjų šios pjūties dienų už kviečių toną turėtų būti mokama bent šimtu litų daugiau.
Grūdų kainą Lietuvoje kelia gerokai pabrangę grūdai pasaulio rinkose – daugiausia dėl augančio rapsų poreikio biodegalams gaminti. Be to, grūdus brangina prastas oras kai kuriose Europos šalyse. Vokietijoje už toną kviečių jau mokama 700 litų.
Grūdų perdirbėjų asociacijos prezidentas Tautvydas Barštys mano, kad duona, miltai turėtų pabrangti tiek, kiek grūdai. Kol kas sunku pasakyti, kiek -maždaug nuo 10 iki 30 procentų.