Naujosios atominės jėgainės vadovams kvalifikuotų darbuotojų gali tekti dairytis kitose šalyse. Baimindamiesi dėl neaiškios padėties Ignalinos atominę elektrinę uždarius, jau dabar nemažai specialistų išvyksta į užsienį.
Paskutinius metus skaičiuojančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbuotojai suka galvas, ką darys likę be darbo. Nemažai jų jau dabar kraunasi lagaminus ir išvyksta dirbti į užsienį. Kai kurie grįžta dirbti į gimtosios Rusijos atomines jėgaines.
Ignalinos AE vadovai ir profsąjungų atstovai teigia kol kas darbininkų stygiaus nejaučiantys, tačiau pripažįsta, kad naujosios jėgainės vadovai gali susidurti su specialistų trūkumu. Ūkio ministerija problemos neįžvelgia ir mano, kad net išsilaksčius daugumai atominės energetikos žinovų, per kelerius metus bus spėta parengti jiems pamainą.
Parengs naujų
Atominės energetikos specialistai iš Lietuvos – geidžiami darbuotojai daugumoje Vakarų Europos šalių. „Daugiausia darbininkų išvyksta į Vakarus, ir tai tikrai didelė problema”, – LŽ sakė Ignalinos AE Darbininkų sąjungos pirmininkas Vladimiras Triševskis. Jo teigimu, anksčiau AE dirbę suvirintojai, programuotojai labai laukiami Suomijoje, Norvegijoje.
Nuo pat Ignalinos AE atidarymo dauguma darbuotojų buvo rusų tautybės. Nemažai jų Lietuvai atgavus nepriklausomybę išvyko gyventi į Rusiją, kur jėgainės specialistai tebėra viliojami. „Neseniai Rusijoje buvo atidaryti 2 nauji atominių elektrinių blokai ir kai kurie mūsų specialistai išvažiavo ten dirbti”, – pasakojo Ignalinos AE Nepriklausomos profsąjungos pirmininkas Vladimiras Dranikas.
Jis pabrėžė, kad į užsienį uždarbiauti vyksta jauni atominės energetikos specialistai. Pasak V.Triševskio, ieškoti darbo užsienyje juos verčia neaiškios ateities perspektyvos.
Ignalinos AE dirbantys žmonės jaudinasi ir dėl to, kad netrukus neteks darbo ir porą metų, kol bus pastatyta nauja jėgainė, negalės dirbti šioje srityje.
Ūkio ministerija yra įsitikinusi, kad Ignalinos AE darbuotojų emigracija nėra masiška, todėl nėra grėsmės, kad dirbti naujojoje jėgainėje neatsiras pakankamos kvalifikacijos specialistų. „Spėsime parengti naujų specialistų, be to, manau, dirbti naujoje elektrinėje norės ir senbuviai specialistai”, – svarsto Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius.
Neramu dėl vakuumo
Ignalinos AE darbuotojų profsąjungos skundžiasi informacijos apie naująją jėgainę stoka. „Kol kas mes nieko apie tai nežinome. Nežinome, nei koks tai bus projektas, nei kaip ar kiek laiko jis bus įgyvendinamas”, – teigė V.Dranikas.
Tuo, kad 2015-aisiais iškils nauja atominė elektrinė, neabejoja tik šalies valdžia. Atominės energetikos specialistai tokiomis perspektyvomis tikėti nelinkę. „Kad naujoji elektrinė būtų pastatyta ir 2015-aisiais pradėtų veikti, reikia stebuklo”, – įsitikinęs V.Dranikas. Jo nuomone, realiausia, kad nauja jėgainė darbą pradės tik 2018 metais.
Panašios nuomonės laikosi ir Ignalinos AE technikos direktorius Genadijus Negrivoda. „Susidarys nemažai laiko nuo vienos elektrinės uždarymo ir kitos veiklos pradžios”, – mano vienas Ignalinos AE vadovų.
Dėl tokios kelerių metų pertraukos neramu net ir aukščiausios kvalifikacijos specialistams. G.Negrivoda mano, kad dauguma be darbo likusių specialistų patrauks į užsienį. „Kol čia bus ką veikti – dirbs, o po to gali tekti darbo ieškotis užsienyje”, – mano jis.
Ūkio ministerijos sekretorius ramina, kad dabar AE dirbančių specialistų pagalbos gali prireikti ir naujosios jėgainės statybos darbuose. „Statybos procesas bus labai sudėtingas ir kompetentingų specialistų žinios tikrai pravers”, – LŽ tvirtino A.Dainius.
Vilios kvalifikuočiausius
Ignalinos AE darbuotojams nerimą kelia ir tai, ar užteks kvalifikacijos dirbti su modernesnėmis technologijomis. „Dauguma darbuotojų norėtų dirbti ir naujojoje elektrinėje, tačiau neaišku, kokios technologijos ten bus įdiegtos, kokie reikalavimai bus keliami personalui, ar sugebėsime dirbti”, – pasakojo V.Dranikas.
Ūkio ministerijos sekretoriaus teigimu, valdžia bandys išlaikyti kvalifikuočiausius Ignalinos AE darbuotojus ir pervilioti juos į naująją jėgainę. „Tikrai bandysime pritraukti kuo daugiau specialistų. Kol kas apie tai kalbėti nėra prasmės, nes dar dirba senoji elektrinė”, – mano A.Dainius.
Vos prieš kelerius metus AE dirbo beveik 5 tūkst. darbuotojų. Dabar jų skaičius sumažėjo pora tūkstančių. Naujojoje elektrinėje dirbs dar mažiau žmonių. Planuojama, kad vieną bloką prižiūrės keli šimtai darbuotojų. A.Dainiaus teigimu, naujojoje jėgainėje pageidaujantiems dirbti specialistams bus keliami didesni reikalavimai nei dabar. Dabar dauguma Ignalinos AE darbuotojų – rusakalbiai. Iki 2015 metų planuojamos pastatyti elektrinės prietaisuose greičiausiai bus įdiegta anglų kalba. „Vienos kalbos nebeužteks, reikės puikiai mokėti ir anglų kalbą”, – teigė Ūkio ministerijos sekretorius.
Tikisi garantijų
Ignalinos AE Darbininkų sąjunga įsitikinusi, kad valdžia, galvodama tik apie tai, kaip pritraukti aukščiausios kvalifikacijos specialistus, smarkiai klysta. Pasak V.Triševskio, gali atsitikti taip, kad ims trūkti patyrusio aptarnaujančio personalo. „Juk elektrinėje reikės ir elektrikų, ir įrenginių prižiūrėtojų, o apie juos jokios kalbos net nėra”, – piktinosi sąjungos pirmininkas.
Pagrindinė Lietuvos atominės energetikos specialistų kalvė yra Kauno technologijos universitetas. Tačiau universitete įgytų žinių būsimiems atominių elektrinių darbuotojams nepakanka ir jie paprastai metams ar dvejiems siunčiami tobulintis į Rusijos universitetus. Pastačius naująją elektrinę specialistų rengimo principai nesikeis.
Į užsienį nesiveržia tik vyresniojo amžiaus AE darbuotojai. Jie nebesitiki gauti darbo naujoje elektrinėje ir viliasi, kad valdžia įstatymais įteisins anksčiau jiems prižadėtas socialines garantijas. „Tikimės, kad uždarius antrąjį elektrinės bloką šių garantijų sistema jau veiks”, – vylėsi V.Dranik. Darbuotojai socialinę paramą iš valstybės norėtų gauti ne iki 2010 metų, kaip numatyta, o kol galutinai bus baigti reaktorių išmontavimo darbai.
Vyresniosios kartos Ignalinos AE darbuotojai tikisi, kad užtarnauto poilsio galės išeiti ir likus keleriems metams iki pensijos.