Lietuvos futbolininkas Marius Stankevičius, sekmadienį švęsiantis savo 26-ąjį gimtadienį, jau šeštus metus rungtyniauja Italijoje. Tačiau kiekvieną vasarą atostogų grįžta į Panevėžį, kurį vadina gimtuoju miestu.
Būna varžybų, iš pagrindų pakeičiančių sportininkų karjerą. Tokiu maču M.Stankevičiui tapo 2001 metų rugsėjo 1-osios pasaulio čempionato atrankos rungtynės Kaune su italais.
Po lygiųjų – italų dėmesys
Tuomet per tokio rango varžybas Lietuvos rinktinėje debiutavęs M.Stankevičius iš žaidimo visiškai „išjungė” tuomet ryškiausią italų žvaigždę Alessandro del Piero, o kai jį 60-ą minutę pakeitė Filippo Inzaghi, jaunas lietuvių gynėjas uždengė ir jį. Rungtynės baigėsi 0:0.
Po šio mačo M.Stankevičius sulaukė Italijos klubų dėmesio. 2002 metų sausį buvęs Panevėžio „Ekrano” gynėjas pasirašė sutartį su tuomet „Serie A” rungtyniavusia „Brescia”. 2003 metais šis klubas lietuvį trumpam buvo paskolinęs kitai Italijos „Cosenza” ekipai. O dabar M.Stankevičius yra nepakeičiamas „Brescia” žaidėjas. Pastarąjį sezoną jis dalyvavo 38-iose iš 42-ejų komandos „Serie B” žaistų rungtynių.
„Lietuvos žinios” su Lietuvos rinktinės futbolininku M.STANKEVIČIUMI kalbėjosi prieš jam grįžtant į Italiją – ateinančią savaitę prasidės „Brescia” pasirengimas naujam sezonui.
Sezonas buvo alinantis
– Ar pakako atostogų?
– Atostogos visuomet praeina greitai. Pastarasis sezonas buvo sunkus, pareikalavęs daug jėgų. Įskaitant ir Lietuvos rinktinės rungtynes, žaidžiau apie 50 rungtynių. Tai – išties daug. Pamenu, paskambinę draugai pasakė, kad pirmoje sezono dalyje iš visų „Serie A” ir „Serie B” futbolininkų buvau žaidęs daugiausiai rungtynių pagrindinėje komandos sudėtyje.
– Lietuvos rinktinėje pradėjai žaisti dešinio saugo pozicijoje, o „Brescios” komandoje visuomet rungtyniauji dešiniame gynybos krašte?
– Dažniausiai, bet ne visuomet. Teko žaisti ir vidurio saugo pozicijoje, ir net puolime. Pozicijos kaitaliojimas turi minusų ir pliusų. Kartais norisi stabilumo. Tačiau privalai vertinti tai, kad tavimi pasitiki treneris, komandos draugai. Vienas, be vieningos komandos, futbole nieko negali pasiekti.
– Ar Lietuvos rinktinę apibūdintum kaip vieningą komandą?
– Į rinktinę stengiuosi atvykti visuomet. Visi į nacionalinę komandą atvažiuojantys futbolininkai neabejotinai labai nori atstovauti savo šaliai. Ši vienybė – noras žaisti rinktinėje – ir yra mūsų stiprybė. Esame mažos valstybės futbolininkai, bet žaisdami su italais ar prancūzais, manau, gėdos šaliai nepadarėme. Vis dėlto keista buvo matyti, kad net per varžybas Kaune su Italijos rinktine stadionas buvo nepilnas. Manau, kad bet kurioje kitoje šalyje, į kurią atvysta pasaulio čempionai, dvigubai didesnis stadionas būtų užpildytas iki paskutinės vietos.
„Brescia” išleisti nenori
– Grįžkime prie Italijos futbolo reikalų. Pastarąsias šios šalies antrojo diviziono pirmenybes futbolo apžvalgininkai vadino įdomiausiomis per visą jų istoriją. Priežastis – jose dalyvavęs legendinis Turino „Juventus”, po korupcijos skandalo išmestas į „Serie B”. Kaip šis čempionatas atrodė jame žaidusio futbolininko akimis?
– Manyčiau, jog „Serie B” varžybos buvo net įdomesnės už „Serie A”. Mat šį sezoną čempionate rungtyniavo labai daug vienodo lygio komandų, todėl mačų rezultatai buvo nenuspėjami – bet kas galėjo laimėti prieš bet ką. O mačai su „Juventus” visiems klubams buvo ypatingi. Turino komandai nebuvo lengva. Ir tik antrame rate „Juventus” įgijo taškų persvarą ir sugrįžo į „Serie A”.
– Žiemą buvo pasirodę pranešimų, kad „Juventus” ketina įsigyti „Brescia” futbolininką iš Lietuvos…
– Tai taip ir liko tik žiniasklaidos pranešimais. Mano agentas apie jokius konkrečius „Juventus” pasiūlymus nežinojo. Tačiau prieš naują sezoną gavau pasiūlymų pereiti į „Serie A” rungtyniaujančius „Udinese”, „Livorno”, „Sienos”, Genujos „Sampdorios” klubus, bet „Brescia” vadovai net nesileidžia į kalbas apie mano pardavimą.
– Kodėl?
– Šiemet „Serie B” užėmėme šeštą vietą, o klubo tikslas – kitą sezoną sugrįžti į „Serie A”. Tačau vienas dalykas – norėti, o visai kitas – galėti. Tai padaryti bus labai sunku, nes laukia milžiniška konkurencija.
– Ar neapmaudu, kad dar vieną sezoną teks rungtyniauti ne stipriausioje Italijos futbolo lygoje?
– Pernai su „Brescia” pasirašiau naują penkerių metų kontraktą. Jau nemažai metų atstovauju šiam klubui. Ir aš, ir mano šeima pripratome gyventi Brešoje. Žinoma, visuomet norisi žaisti aukštesniame lygyje… Nors „Serie B” pirmenybių niekas nepavadina antrarūšiu čempionatu.
– Buvo pasirodę pranešimų, jog „Brescia” tavęs neišleido ir į Vokietijos bundeslygos Gelzenkircheno „Schalke 04” klubą.
– Apie tai perskaičiau internete. Manau, jog tas, kuris apie tai rašė, sumaišė klubų pavadinimus.
– Jeigu tektų rinktis, kurioje šalyje norėtum rungtyniauti?
– Priprasti prie itališko futbolo stiliaus buvo nelengva, bet dabar šioje šalyje jaučiuosi gerai. Tačiau niekada nesakyk niekada. Futbolininko karjera trunka neilgai, todėl reikia galvoti apie ateitį, užsidirbti pinigų. Jei būtų rimtas pasiūlymas, manau, tektų krautis daiktus ir vykti į kitą šalį. Tačiau viskas priklausys nuo „Brescia” klubo vadovų.
Mariaus Stankevičiaus dosjė
Gimimo data: 1981 07 15
Gimimo vieta: Kaunas
Ūgis: 191 cm
Svoris: 83 kg
Vedęs: su žmona Asta augina sūnų Kajų.
Lietuvos rinktinė: 32 rungtynės, 1 įvartis
Debiutas rinktinėje: 2001 07 04. Ryga. Lietuva – Estija 5:2
Klubai:
1998-2001 m. Panevėžio „Ekranas” 87 rungt. (3 įv.)
2002 m. „Brescia” 2 (0)
2002-2003 m. „Brescia” 6 (0)
2002-2003 m. „Cosenza” 8 (0)
2003-2004 m. „Brescia” 15 (0)
2004-2005 m. „Brescia” 33 (3)
2005-2006 m. „Brescia” 33 (5)
2006-2007 m. „Brescia” 38 (3)