Rūtenio Paulausko treniruojama Lietuvos jaunių (iki 19 metų) vaikinų krepšinio rinktinė, prieš metus Europoje iškovojusi sidabro medalius, šiandien Serbijoje pradeda pasaulio krepšinio čempionato kovas. „Tikslai visada maksimalūs, tačiau nieko žadėti nenoriu”, – atsargiai rinktinės galimybes vertino treneris.
Planetos pirmenybių A grupėje mūsų krepšininkai kovos su Prancūzijos (12 d.), Libano (13 d.) ir Brazilijos (14 d.) rinktinėmis. Beje, čempionatas vyks Novi Sade, ten pat, kur praėjusią savaitę baigėsi Europos jaunių merginų (iki 18 metų) pirmenybės. Kaip jau rašėme, mūsų merginos užėmė dešimtą vietą.
Pakoregavo dvyliktuką
Į Serbiją išvyko toks dvyliktukas: gynėjai Žygimantas Janavičius (Alytus), Aurimas Birgelis (Marijampolė), Paulius Beliavičius (Kaunas), Darius Gvezdauskas (Kaunas) ir Martynas Gecevičius (Vilnius), puolėjai Deividas Gailius (Klaipėda), Paulius Kleiza (Kaunas), Lukas Brazdauskis (Kaunas), Marius Valukonis (Marijampolė) ir Rokas Grinius (Kaunas), vidurio puolėjai – Pranas Skurdauskas (Vilnius) ir Vaidas Čepukaitis (Alytus).
Nors R.Paulauskas ekipos dvyliktuką buvo paskelbęs dar prieš savaitę, prieš pat išvyką strategas pakoregavo sudėtį: į dvyliktuką atrinktą Žilviną Petraitį pakeitė Deividas Gailius. Pasak R.Paulausko, jo netenkino Ž.Petraičio sportinė forma.
D.Gailius su rinktine treniravosi beveik visą pasirengimo pasaulio pirmenybėms laikotarpį, tačiau krepšininkui sportuoti neleido nugaros skausmai. Dabar puolėjas jau pasveikęs.
„Pirmas rungtynes žaisime su prancūzais, amžinais mūsų varžovais. Jei viskas vyks sėkmingai, manau, rasime savo žaidimą”, – taip apie galimybes kalbėjo Rūtenis Paulauskas. Prieš išvyką į Serbiją jis atsakė į „Lietuvos žinių” klausimus.
Silpnoji vieta – aukštaūgiai
– Jums pavyko surinkti geriausius šio amžiaus krepšininkus?
– Tai pajėgiausi mūsų amžiaus žaidėjai.
– Kas kelia didžiausią nerimą?
– Visada bijojau dėl aukštaūgių. Šiuo metu komandoje nėra solidžiai žaidžiančio centro puolėjo, nors šio amžiaus gerų vidurio puolėjų yra pakankamai – ir žaidžiančių Eurolygoje, ir ULEB taurės varžybose. Tačiau kovoti galime, nes turime pajėgius gynėjus. Todėl mūsų žaidimas yra toks – reikia pamatyti komandos draugą, jam perduoti kamuolį. Ir, be abejo, reikia veržtis, žaisti vienas prieš vieną. Kito kelio šiuo metu mes neturime.
– Komandoje turite lyderį Martyną Gecevičių. Kas dar gali būti lyderiais?
– Žygimantas Janavičius. Tai labai talentingas žaidėjas. Džiaugiuosi, kad jis yra mūsų komandoje, kad tobulėja. Iki žaidimo su vyrais jis turi dar daug ko siekti, bet yra arti to, kad kitąmet gali žaisti LKL pajėgioje komandoje. Jis savitas, darbštus, fanatiškas. Jei viskas vyks gerai, ateityje jis bus vienas geriausių vyrų rinktinės įžaidėjų.
Apie favoritus
– Kokie keliami uždaviniai čempionate?
– Uždaviniai visada maksimalūs. Pernai Europos čempionate buvome antri, o dabar dalyvausime pasaulio pirmenybėse.
Prancūzai – kadetų ir jaunių čempionai. Mums porąkart pavyko juos nugalėti, bet tai yra viena pajėgiausių rinktinių Europoje ir pasaulyje. Ji dirba solidžiai, puikiai pasirengusi, turi ilgą atsarginių žaidėjų suolelį.
Kitas stiprus varžovas – Serbijos rinktinė, kuri dar neparodė tikrosios savo galios. Visi žaidėjai turi sutartis, dirba profesionaliuose klubuose. Ir mes žaisime jų šalyje. Serbai bus pagrindiniai favoritai. Jie už visas nesėkmes Europos čempionate norės atsigriebti.
Europa turi dar vieną stiprią komandą – Turkijos. Ji kadetų čempionate iškovojo bronzos medalį. Mes sugebėjome juos ir pogrupyje, ir ketvirtfinalyje nugalėti.
Pasaulio čempionate dar prisideda amerikiečiai, australai ir brazilai. Dvi rinktinės, apie kurias kalbėjau, yra mūsų pogrupyje.
– Kas komandos kapitonas?
– Nuo pat pirmosios rinktinės – kadetų – pirmasis kapitonas yra Martynas Gecevičius. Ir sėkmingo pasirinkimo nereikia keisti.
Treneriai neleis namui sugriūti
– Ko pasiektumėte, jei ši rinktinė trejus metus liktų nepakitusi?
– Niekas to nežino, reikėtų pabandyti. Jei mes galėtume drauge dirbti sistemingai – rytais, vakarais, dalyvauti čempionate, manau, tai būtų nepaprastai stipri komanda. Nes žaidėjai turi užaugti tam tikroje aplinkoje, ir jei būtų drauge – aplinka būtų labai gera. O kai vienas išvažiuoja žaisti į Italiją, kitas ieškosi klubo, trečias žaidžia Nacionalinėje krepšinio lygoje, kitas „Lietuvos ryte” ar „Žalgiryje” sėdi ant suolo, aplinka nebūna palanki žaidėjui atsiskleisti. Bet tai pamąstymai. Aš tik rekomenduoju, patariu. Žaidėjai turi tėvus, kai kurie – jau ir agentus, su jais konsultuojasi ir pasirenka savo kelią.
Kai turi pergalių, formuojasi ir vieningas kolektyvas. Galiu didžiuotis, kad mes turime pergalių. Todėl turime tvirtą pamatą, kuris kartais subraška, susvyruoja. Bet tam ir esame mes, treneriai, kad neleistume namui sugriūti.
Žaidėjų pomėgiai skirtingi
– Pagal pomėgius rinktinės krepšininkai labai skirtingi?
– Labai. Viena tai, kad beveik pusė komandos – iš Kauno, kita pusė – iš likusios Lietuvos (juokiasi). Tad ir žaidėjai pokštauja įvairiai. Vieni skaito knygas, kiti visiškai jų neskaito. Kolektyvas formuojasi tam tikrą laiką. Ir būna, kad pavyksta kolektyvą suformuoti labai greitai. Tai – didelė sėkmė treneriui. Man gyvenime yra buvę, kad nepavyko suformuoti kolektyvo dėl neteisingo žaidėjų pasirinkimo. Pagarba vienas kitam, tolerancija – komandoje yra privalomi dalykai. Komandoje visi žaidėjai pasikalba apie ateitį. Ir visi ją sieja su aukštosiomis mokyklomis. Gal tik Pranas Skurdauskas per daug įsijautė į krepšinį ir kiek apleido mokslus – važiavo į užsienį, žaidė Italijoje. Kiti sugebėjo baigti mokyklą. Kalbėjome ir su tėvais, ir su mokytojais, ir net su mokyklų direktoriais, šie sakė, kad krepšininkai nėra pirmūnai, bet pakankamai išprusę ir sugebėjo gauti atestatus. O tai labai džiugina.
– O kokia jūsų ateitis? Ir toliau liksite „Lietuvos ryto” konsultantu?
– Su „Lietuvos rytu” baigiau bendradarbiavimą ir išsiskyrėme draugiškai. Buvome susitarę dirbti tik iki sezono pabaigos. Kur toliau dirbsiu? Negalvoju apie tai. Dabar visas mano darbas skiriamas rinktinei.