Jau praėjo daugiau nei metai po to, kai ėmėme džiaugtis atsivėrusiomis Europos sienomis, tačiau pakanka pakeliauti po artimiausias Lietuvai valstybes, kad suabejotum, ar mūsų šaliai įstojus į Europos Sąjungą šiuo požiūriu apskritai kas nors pasikeitė.
Sieną kertantiems lietuviams vis dar tenka kęsti įtarius pasienio pareigūnų žvilgsnius ir atsakinėti į keistas anketas, o lietuviškieji pasai tyrinėjami lyg pro didinamąjį stiklą.
Anketoje – juokingi klausimai
Kad trumpos ir nebe tokios griežtos procedūros pasienyje tėra mitas, turėjo progos įsitikinti „Vakarų ekspreso” žurnalistė.
Prieš dvi savaites traukiniu kertant Lenkijos-Čekijos sieną, pasieniečių patikrinimas užtruko net apie dešimt minučių. Nors traukinys važiavo naktį ir keleiviai buvo žadinami iš miego, tiek laiko čekų pareigūnui prireikė dviejų lietuvių pasams apžiūrėti.
Kruopščiai pervertęs bene kiekvieną dokumento puslapį ir įdėmiai palyginęs, ar nuotraukoje yra tie patys asmenys, pasienietis nė neketino atsisveikinti – tuomet paprašė parodyti kitus su savimi turimus asmens dokumentus.
„Gal turite dar kokį pažymėjimą?” – klausė pareigūnas, kam ir kodėl šito reikia – nepaaiškindamas.
Išgirdęs neigiamą atsakymą, paprašė parodyti turimas banko mokėjimo korteles. Jas parodžius, čekas ėmė lyginti ant kortelės ir pase esančius parašus bei vardą ir pavardę. Tai taip pat užtruko keletą minučių.
„Netvarkingai pasirašyta”, – palingavęs galva pabandė papriekaištauti – kaip supratome, pareigūnui parašai pase ir kortelėje pasirodė ne visiškai identiški.
Ir tai buvo dar ne viskas. Netrukus pasienietis išsitraukė kažkokius popiergalius, neva anketas, ir paprašė užpildyti. Be to, kad reikėjo nurodyti savo vardą, pavardę, asmens kodą, anketoje buvo prašoma parašyti dar ir savo lytį bei Lietuvos sostinės pavadinimą. Ir tik perskaitęs anketas pasienietis paaiškino: „Viso to reikia, nes lietuviški pasai labai dažnai padirbinėjami”.
Paso kaina – 200 eurų
Ne tik čekai tokie įtarūs susitikę lietuvius. Štai viename Austrijos miestų dar stotyje belaukiant traukinio priėjo pareigūnas ir paprašė parodyti dokumentus. Tai įprasta procedūra, tačiau tik lietuvių bei juodaodžio iš Alžyro (kuris, kaip paaiškėjo, jau ne vienerius metus legaliai gyvena Austrijoje), kartu taip pat laukusio traukinio, pasus pareigūnas paėmė detalesniam patikrinimui. Vėliau tikrindamas kitų traukinių laukusių keleivių dokumentus, austras tik pasižiūrėjo į nuotraukas.
Paėmęs lietuvių bei afrikiečio dokumentus, pareigūnas paėjo į šalį ir, racija susisiekęs su kolega, padiktavo jam duomenis. Po keliolikos minučių pareigūnas pasus grąžino, tačiau kažkodėl paprašė pasakyti savo profesijas. Išgirdęs užsirašė, ir tik tada nuėjo.
Vėliau grįžtant namo per Čekiją vėl susidūrėme su klastotės ženklų mūsų pasuose ieškančiais pasieniečiais. Nori nenori pradedi gailėtis, kad esi iš Lietuvos, nes kiti traukinio keleiviai, pasų kontrolei nesugaištantys nė akimirkos, į tave spokso kaip į kokį nusikaltėlį.
Pasak vieno Airijoje dirbančio klaipėdiečio, lietuviai yra griežtai tikrinami ir oro uostuose. Mat nelegalūs migrantai labai dažnai naudojasi lietuviškais asmens dokumentais. Vyriškio teigimu, suklastotą lietuvišką pasą Dubline įsigyti yra labai paprasta. Pašnekovas sakė pažįstąs mongolę, kuri lyg niekur nieko įsidarbino ir sėkmingai dirba su lietuvišku pasu. Klaipėdiečio žiniomis, senojo pavyzdžio lietuvišką pasą galima gauti už 200 eurų. Naujieji pasai – brangesni, kainuoja 600-800 eurų.
Pareigūnai elgiasi teisėtai
LR Užsienio reikalų ministerija patvirtina, kad patikros tokios griežtos tik todėl, kad Europoje nelegalūs migrantai vis dažniau prisidengia suklastotais lietuviškais pasais.
„Dėl to keliaujantieji ir yra tikrinami šiek tiek atidžiau”, – komentavo ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ramūnas Mačius.
„Europos Sąjungos šalyse galioja laisvas asmenų judėjimas, tad patikra neturi būti griežta, tačiau pareigūnui vis tiek gali kilti abejonių dėl keliautojo asmenybės ir jis turi teisę imtis priemonių savo abejonėms išsklaidyti. Tai – šalių teisė apsisaugoti nuo nelegalių migrantų”, – pridūrė jis.
Tiesa, R. Mačius sakė, kad apie pasieniečių prašomas užpildyti anketas ministerija duomenų neturi.
Atstovas pabrėžė, kad Užsienio reikalų ministerija ne kartą ragino Vidaus reikalų ministeriją susirūpinti lietuviškų pasų saugumo užtikrinimu.
Valstybės saugumo departamento Kauno apygardos skyriaus viršininkas Linas Jurgelaitis patvirtino, kad dabartiniai lietuviški pasai yra nesunkiai klastojami. Be to, klastotės dažnai yra tokios aukštos kokybės, kad nuo originalų jas gali atskirti tik ekspertai.
L. Jurgelaitis neseniai atostogaudamas taip pat buvo išvykęs į užsienį ir įsitikinęs, kad „dėmesys mums iš tikrųjų padidintas”.
Policijos duomenimis, neteisėtai veiklai panaudojama nemažai pamestų, pavogtų ar kitaip prarastų pasų. Praėjusiais metais buvo prarasti 34 437 senojo bei 2 427 – naujojo pavyzdžio lietuviški pasai.
„Kiek pastebime, dauguma į nusikalstamą pasaulį patenkančių pasų yra jų tikrųjų šeimininkų arba pamesti, arba vogti. Kai apvagiamas butas ar automobilis, retai pasitaiko, kad nebūtų paimti ten buvę asmens dokumentai. Mat pavogus pasą uždarbis garantuotas. Pasus parduoti labai lengva”, – pasakojo Valstybės saugumo departamento atstovas.
Beje, šiais metais departamento pareigūnai atskleidė dvi nelegalias pasų gaminimo laboratorijas Šiauliuose ir Kaune.
L. Jurgelaičio nuomone, lietuviški pasai ir toliau bus uoliai klastojami, kol nebus pradėti išdavinėti naujos kartos asmens dokumentai. „Mūsų žmonės yra labai nagingi ir išradingi”, – pastebi jis.
Pareigūno įsitikinimu, problemą išspręstų naujieji itin saugūs pasai su biometrine informacija, kurie kol kas išduodami tik Lietuvos diplomatams. Teigiama, kad ateityje pasus su skaitmenine informacija galės gauti ir eiliniai gyventojai.
Giedrė Petkevičiūtė
„Vakarų ekspresas”