Opa yra skrandžio arba dvylikapirštės žarnos gleivinės defektas, būdingas 25-50 metų žmonėms.
Skrandžio opa gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Tarp jų reikėtų paminėti nervinę ir psichologinę įtampą, rūkymą, neteisingą mitybą ir paveldėtą polinkį sirgti šia liga. Nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus ir sutrikdo skrandžio gleivinės kraujotaką, aštrūs patiekalai ir alkoholis dirgina gleivinę, o jei jūsų tėvai turėjo opą, tai kartu su rūkymu ir neteisinga mityba atsiranda didelė tikimybė susirgti.
Svarbiausias skrandžio opos požymis – skausmas skrandžio viršutinėje dalyje, po duobute, dažniausiai susijęs su valgymu. Vieniems žmonėms jis gali atsirasti praėjus pusvalandžiui, kitiems porai valandų po valgio. Taip pat būdingas skausmas, susijęs su alkio jausmu, praeinantis pavalgius. Skausmo intensyvumas gali būti skirtingas. Neretai jis apima nugaros sritį ir krūtinės ląstą. Be to, dažnai praėjus 2-3 valandoms po valgio, ligonį kankina rėmuo. Pykinimas, vėmimas, riaugėjimas, dažnai pasitaikantis vidurių užkietėjimas – visa tai liudija, kad jums laikas kreiptis į gastroenterologą. Tai svarbu, nes jei užleisite ligą, galimos komplikacijos, keliančios grėsmę gyvybei.
Pavojingiausia komplikacija – opos perforacija, kai opa pratrūksta ir skrandžio turinys patenka į pilvo ertmę. Šį reiškinį lydi aštrus, duriantis skausmas pilvo srityje. Vėliau padažnėja pulsas, pakyla kūno temperatūra, džiūsta burna ir išsipučia pilvas. Tai peritonito – pilvaplėvės uždegimo požymiai.
Kita pavojinga komplikacija – vidinis kraujavimas. Ligonis staiga pajunta silpnumą, išmuša šaltas prakaitas. Netenkama sąmonės, kartais vemiama. Gali išsivystyti ūmi mažakraujystė (anemija).
Gydytojas rekomenduoja
Visais minėtais atvejais ligoniui nedelsiant reikalinga gydytojo specialisto pagalba. Bet geriau kreiptis į gydytoją anksčiau, kad jis padėtų išvengti ligos paūmėjimo. Gydytojas turėtų nuolat kontroliuoti, kaip ligonis laikosi dietos, dienos režimo, ar vartoja vaistus, koreguoti gydymą priklausomai nuo paciento sveikatos būklės.