Pasijusti nelaimingiems – sveika

Gražus ir nepaprastai turtingas žmogus gali būti labiau nelaimingas, nei skurdžius. Tik geriau pamąstę apie tai, kas iš tiesų yra laimė, žmonės suvokia, kad ji nieko bendro neturi su materialinėmis vertybėmis. Žmogaus laimė slepiasi jo paties viduje.

Lygina save su kitais

Mes nuolat jaučiame nerimą ir nuovargį dėl daugybės prisiimtų pareigų, ir kas kartą krintame į neviltį, jei taip ir nepavyksta padaryti ko nors vertingo ar ypatingo savo gyvenime.

Dažnai manome, kad kiti visko pasiekia daugiau ir be didesnio vargo.

Mes nuolat lygiuojamės į kitus, pamiršdami sustoti ir paklausti savęs nuoširdžiai: „Ar man to iš tikrųjų reikia?”, „Ar aš nuo to tapsiu tikrai laimingesnis?”.

Daugelis apie tai susimąstome tik susidūrę su neišvengiamais sunkumais. Tačiau šie ir panašūs klausimai gali kilti ir tuomet, kai gyvenime viskas gerai, ramu, ir net kai atostogaujam. Jie kaip filtras, priverčiantis pasižiūrėti į savo gyvenimą atidžiau, nes nė vienas nenorime pragyventi beprasmiškai, tuščiai.

Laimės paieškos – su įtampa

Tiek jaunesni, tiek vyresni žmonės patvirtina šią paprastą tiesą psichologinių konsultacijų metu, keldami sau drąsų klausimą: „Kaip man savaip atrasti harmoniją, vidinės atsparos tašką, kuris vadinamas žodžiu „laimė”?

Priekabiai galvoti apie savo laimę pradedame tada, kai pasijuntame nelaimingi.

Laimės pojūtis dažnai mums asocijuojasi tik kaip būdas nelaimei nugalėti. Mūsų visų įnirtingas siekimas bet kokiomis priemonėmis išvengti nelaimingumo pojūčio panašus į giliai įsisenėjusį pūlinį, kuris nuodija gyvenimą, kelia nuolatinę įtampą ir nerimą. O pasijusti nelaimingiems, laikas nuo laiko, – sveika. Tam, kad kiekvienas suprastume, ko iš tikrųjų norime sau, ar artimiesiems.

Siekia vis daugiau

Nors laimingi nori būti visi, tačiau kiekvienas žmogus laimę supranta savaip.

Vienam laimė – turėti mylimą žmogų, kitam – įdomų darbą, trečiam – gerą šeimą, ketvirtam – turėti labai daug pinigų, o penktam atrodo, kad nebus laimingas, jeigu neturės viso to kartu.

Vienas žymus mąstytojas, anglų filosofas D. S. Milis, kartą pagalvojo, kas būtų, jeigu staiga jis gautų visa tai, ko šiandien trokšta, ar tada jis būtų visiškai laimingas? Ir netikėtai pats sau atsakė: „Ne”. Vos pasiekęs trokštamą tikslą žmogus jau siekia kito, dar didesnio, ir todėl praranda ramybę.

Sukelia ir neurozę

Nors trumpam galite įsivaizduoti, kad gavote visko, ko troškote. Paklauskit savęs sąžiningai: ar ilgai būsite laimingi?

Daugelis žmonių savo laimę sieja tik su išoriniais dalykais ar aplinkybėmis, bet vis tiek jaučiasi nelaimingi ir nepatenkinti. Psichologinių konsultacijų metu, po ilgų vidinių ieškojimų, vieni anksčiau, kiti vėliau supranta, kad išorinės gerovės nepakanka, kad jaustumeisi gerai. Tai, be abejo, svarbūs dalykai, reikalingi gyvenimo pilnatvei, bet yra iliuzija galvoti, kad tai saugus ir ilgalaikis laimės garantas.

Dažnai laimė glūdi ne išorėje, o mūsų pačių viduje. Ar jausimės laimingi dažnai priklauso nuo mūsų požiūrio į gyvenimą.

Tas pats dalykas ar reiškinys gali būti ir laimės šaltinis, ir neurozės priežastis. Pavyzdžiui, literatūra gali padųti pabėgti nuo sunkios realybės, o gal net pakenkti žmogaus psichinei sveikatai, tačiau gali suteikti ir nuostabių emocijų, padėti rasti gyvenimo prasmę.

Taigi, dažnai laimė priklauso ne nuo to, ką mes turime arba kokia yra išorinė situacija, o mato, kaip mes visa tai vertiname. Šį nesenstantį dėsnį galima būtų pavadinti vienu iš raktų pakeliui į savo laimę.

Paprastos laimės taisyklės

Visada džiaukitės tuo geru, kurį jūs jau turite, nors tai galbūt ir labai paprasti dalykai. Gyvenkite tuo geru, koks yra čia ir dabar.

Nepamirškite, kad jūs galite netikėtai prarasti ir tą gera . Beje, seniai pastebėta, kad dažniausiai žmonės pradeda suprasti kitų žmonių ir daiktų reikšmę tik juos negrįžtamai praradę.

Niekuomet nepavydėkite tiems, kurie, jūsų manymu, gyvena geriau už jus. Jeigu jūs dažnai galvosite apie turinčius geresnę šeimą, įdomesnį darbą, didesnį autoritetą, gaunančius didesnį atlyginimą, apie tuos, kurie yra gražesni, sveikesni, galima neabejoti, jog būsite nelaimingesni, pasmerksite save ilgoms dvasinėms kančioms. Geriau rūpinkitės savo gyvenimo kokybe, ne kitų.

Mažiau graužkitės, kaip jus, jūsų pasiekimus vertina aplinkiniai – peikia ar giria. Visai gali būti, kad jie nieko ir nepastebėjo, ar trumpam pastebėjo, nes kiekvienas užsiėmęs savo rūpesčiais labiau nei jumis. Orientuotis vien tik į aplinkinių vertinimus, vadinasi, užkrauti jiems atsakomybę už savo buvimą, atimti iš savęs galimybę gyventi savo gyvenimą.

Nė vieno iš mūsų gyvenimas nėra lengvas. Na ir kas? Privalome būti ištvermingi, o svarbiausia tikėti savimi ir turėti viltį rasti savo laimės uostą. Svarbu žinoti, kad raktas į laimę vienodai prieinamas kiekvienam iš mūsų, belieka pasirinkti: būti aplinkybių auka ar imtis atsakomybę už savo gyvenimą.

Gyvenimas – tai greičiau kelias, procesas, nei tikslas, greičiau neapibrėžtumas nei konkretumas, kuriame daug nuostabių akimirkų. Tiesiog svarbu išmokti jomis pasidžiaugti, išmokti gyventi dabartimi, ir neleisti, kad praeitis užgožtų dabarties gražius momentus, o būsima ateitis neslėgtų šiandienos savo nežinomybe…