Didžiulė 100 tūkstančių Lietuvos vairuotojų armija liko kovos lauke be ginklų.
Šio mėnesio pabaigoje draudimo kompanijai „Ingo Baltic” teismas neabejotinai paskelbs bankrotą. Jį pirmadienį nusprendė inicijuoti Draudimo priežiūros komisija (DPK).
Šis sprendimas reiškia, jog per keliolika dienų jos klientai privalo kitose įmonėse apsidrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nes nuo bankroto paskelbimo dienos visos sutartys taps negaliojančios.
Susigundę pigiais Rusijos kapitalo bendrovės, kuri dar pernai vadinosi „Baltic garant”, civilinės atsakomybės polisais, transporto priemonių savininkai už tą patį turės mokėti du kartus.
Neabejotina, kad kitos draudimo bendrovės norės po savo sparnu priglausti šią klientų armiją, kuri už naujus polisus draudikams paklos keletą, jei ne keliolika milijonų litų.
Standartinis vienerių metų trukmės draudimo polisas dabar kainuoja apie 200 litų.
Gali nieko nesužinoti?
DPK pirmininko pavaduotojas Marijus Jūris Mikalauskas neatmetė galimybės, jog dalis vairuotojų net ir bankroto paskelbimo dieną apie tai nesužinos: „Paradoksas, bet kai kurie asmenys, ypač važinėjantys užsienyje, ir toliau gali manyti esantys apsidraudę”.
Tuo tarpu privalomojo civilinės atsakomybės draudimo paslaugas teikiančias įmones vienijančio biuro vadovas Algimantas Križinauskas replikavo, kad būtent Draudimo priežiūros komisijos užduotis dabar yra informuoti apie būsimą bankrotą kiekvieną klientą.
„Aš manau, kad į viską galima spjauti, svarbiausia – pranešti kiekvienam žmogui, kad jo sutartis netrukus taps niekinė.
Kas tai padarys – ar „Ingo Baltic”, ar šioje bendrovėje dabar visus reikalus prižiūrinti DPK, visiškai nėra svarbu”, – sakė A.Križinauskas.
Sulauks nemažai ieškinių
„Ingo Baltic” polisu apsiginklavę ir po bankroto paskelbimo avariją padarę vairuotojai galės graužti nagus: nors nukentėjusiajam žalą atlygins civilinės atsakomybės biuras, jis regreso tvarka galės išieškoti pinigus iš kaltininko.
„Taip nurodyta įstatyme ir kitaip elgtis negalime. Suprantu, kad mūsų biuras neturi šimtų žmonių, o regreso atvejų, manau, bus labai daug. Tačiau teks stengtis”, – pamiršusius apsidrausti iš naujo arba apie bankrotą dar negirdėjusius „Ingo Baltic” klientus perspėjo A.Križinauskas.
Velkasi milijonai litų žalos
Beje, pačiam biurui irgi teks patuštinti savo sąskaitas, mat jam reikės atlyginti „Ingo Baltic” civilinę atsakomybę apdraudusių vairuotojų, sukėlusių avarijas užsienyje, žalą.
„Neturime jokios informacijos iš šios draudimo bendrovės. Tačiau intuityviai manau, kad užsieniečiams turėsime sumokėti mažiausiai 2-3 milijonus litų.
Aišku, paskui galėsime išsireikalauti šiuos pinigus iš bankrutuojančios „Ingo Baltic”, bet kiek tai truks ir kokią dalį atgausime – sunku nuspėti”, – pripažino A.Križinauskas.
Teks palaukti porą metų
Pagal įstatymus dabartiniai „Ingo Baltic” klientai galėtų pareikalauti nutraukti sutartis ir paprašyti išmokėti nepanaudotą įmoką.
Bet pinigų dabar jie neatgaus, nes kompanija jų paprasčiausiai neturi.
„Esu įsitikinęs, kad visi draudėjai atgaus 70-100 proc. savo lėšų. Tačiau kada tai įvyks – sunku pasakyti. Remiantis Bankroto įstatymu, galima prognozuoti, kad pinigai žmonėms grįš nebent po pusantrų ar dvejų metų”, – pripažino M.J.Mikalauskas.
Tas pats laukia ir tų, kuriems kompanija neišmokėjo žalos.
Akcininkai delsė apsispręsti
DPK „Ingo Baltic” licenciją panaikino nuo liepos 13 dienos. Toks sprendimas priimtas po to, kai pagrindiniai bendrovės akcininkai nepaisė komisijos nurodymo padidinti „Ingo Baltic” įstatinį kapitalą iki 18 mln. litų, nes turimo 7,2 mln. litų kapitalo nebepakako prisiimtai rizikai padengti.
Be to, liepos mėnesį DPK papildomai areštavo „Ingo Baltic” 2 mln. litų vertės turtą, dengiantį techninius atidėjimus.
Beveik 10 mln. litų turtas, dengiantis techninius atidėjimus, dėl mokumo atsargos reikalavimų nevykdymo ir pažeidimų ją skaičiuojant buvo areštuotas gegužės mėnesį.
„Ingo Baltic” prisiimtų įsipareigojimų nepanoro perimti kitos šalies ne gyvybės draudimo bendrovės, siūlančios privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo paslaugą.
Tačiau ar DPK susigriebė ne per vėlai?
„Metų pradžioje mes pareikalavome didinti akcinį kapitalą, tai ir buvo padaryta. Vėliau reikalavome didinti dar kartą, gavome garantijas, tačiau akcininkai taip ir nesiėmė jokių veiksmų”, – sakė M.J.Mikalauskas.
Kompanijos „Ingo Baltic” vadovas Jonas Beržinskas neseniai „Lietuvos rytui” paaiškino esąs užsiėmęs, o akcininkai, matyt, neturėjo pinigų.
Daugiau nei 55 proc. „Ingo Baltic” akcijų priklauso Rusijos draudimo kompanijai „Ingosstrakh”.
Skubėjo užbėgti už akių
„Lietuvos ryto” žiniomis, DPK suskubo inicijuoti bendrovės „Ingo Baltic” bankrotą, nes įmonė ketino tai padaryti pati.
Jei tai būtų atsitikę, ant Draudimo priežiūros komisijos munduro būtų kritusi didžiulė dėmė, kad rinkos prižiūrėtojai elgėsi pernelyg atsainiai. Mat pačios bendrovės akcininkų skelbiamas bankrotas – normalus reiškinys versle.
„Taip, bendrovės administracijos vadovas irgi mėgino inicijuoti bankrotą. Galima sakyti, kad šiuo atveju mūsų požiūriai sutapo”, – situaciją mėgino švelninti M.J.Mikalauskas.
Prieštarauja vienas kitam
„Ingo Baltic” pigiai pardavinėjo privalomojo draudimo polisus, o brangiai mokėjo už plėtrą.
Vykstanti didžiulė kainų konkurencija vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo rinkoje yra nuostolinga draudimo bendrovėms.
Kol ši situacija rinkoje nepasikeis, neatmetama galimybė, kad ir kai kurių kitų įmonių laukia panašus likimas”, – naujienų agentūrai ELTA sakė DPK narys Arturas Plokšto.
Tačiau M.J.Mikalauskas „Lietuvos rytui” tvirtino, jog nėra jokio pavojaus, kad netrukus panašus likimas gali ištikti dar vieną ar kelias draudimo bendroves.
Draudėjus laiko nemokšomis
Tai, kad komisijos narių nuomonės skiriasi, rinkos dalyvių jau nebestebina.
Kaip ir tai, kad DPK jau keletą metų lieka kurčia daugelio draudimo įmonių prašymams skelbti visų draudikų mokumo atsargas.
Specialistų įsitikinimu, būtent šis rodiklis, o ne gautos išmokos ar atlyginta žala rodo bendrovės patikimumą.
„Aš suprantu, kad diskusija dėl mokumo atsargų dabar vėl prasidės. Tačiau ar verta jas skelbti – neaišku.
Rodikliai, kuriuos galima išskaičiuoti iš įmonės viešai pateikiamo balanso, vargu ar ką nors sakytų mažiausiai 90 procentų draudėjų.
O konkurentai tokią informaciją galėtų panaudoti savo tikslais”, – aiškino J.M.Mikalauskas.
Patyrė milijoninius nuostolius
„Ingo Baltic” yra didžiausios Rusijos draudimo kompanijos „Ingosstrakh” ir Lietuvos draudimo bendrovės „Baltijos garantas” antrinė įmonė.
„Ingosstrakh” valdo 55,6 proc. „Ingo Baltic” akcijų, „Baltijos garantas” – 44,3 procento.
Praėjusiais metais „Ingo Baltic” patyrė 4,68 mln. litų nuostolių, užpernai buvo uždirbusi 215 tūkst. litų pelno.
Per šešis šių metų mėnesius „Ingo Baltic” pasirašė 20,2 mln. litų draudimo įmokų, o 8,8 mln. litų išmokėjo žalai sureguliuoti.
2004 metais „Ingo Baltic” pasirašytos draudimo įmokos išaugo daugiau nei dukart ir sudarė 35,38 mln. litų, arba 5,2 proc. šalies ne gyvybės draudimo rinkos.
Vakaris Deksnys