Apskundęs Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriaus Gintaro Abaravičiaus veiksmus Kultūros ministerijos vadovams vilnietis Vidas Onuškevičius gavo smūgį atgal.
Sukritikuotas direktorius kreipėsi į teismą. Jis pareikalavo, kad skundą parašiusiam V.Onuškevičiui būtų iškelta baudžiamoji byla už šmeižtą.
Nors Konstitucija draudžia persekioti už kritiką, Vilniaus antrosios apylinkės teismas jau pradėjo nagrinėti bylą.
Vadovas jaučiasi teisus
Tačiau pats G.Abaravičius nemano, kad jo kreipimasis į teismą – persekiojimas už kritiką.
„V.Onuškevičiaus skundas nebuvo kritika, tai buvo tikrų tikriausias šmeižtas”, – „Lietuvos rytui” tvirtino G.Abaravičius.
Konfliktas – dėl sodybos
Vilniečio V.Onuškevičiaus nesutarimai su Trakų nacionalinio parko darbuotojais prasidėjo prieš kelerius metus, kai verslininkas Karaimų gatvėje pasistatė sodybą.
Tuomet įžvelgę kai kurių pažeidimų parko darbuotojai ėmė reikalauti, kad vilnietis tą pastatą nugriautų.
V.Onuškevičius jautėsi teisus ir nutarė savo teisybę įrodinėti teisme. Kol vyko teismo procesai, verslininko manymu, parko darbuotojai ir toliau jam kaišiojo pagalius į ratus.
Apskundė kultūros ministrei
Neapsikentęs vyriškis praėjusių metų pavasarį parašė skundą tuometei kultūros ministrei Romai Žakaitienei.
Skunde buvo tvirtinama, jog parko darbuotojai pažeidžia tarnybinę etiką, yra nekompetentingi, nuolat verslininką šantažuoja, įžeidinėja.
„G.Abaravičius atvirai patvirtino, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas sieks priversti mane patirti finansinių nuostolių nugriaunant statinį ir tiktai po to įstatymų numatyta tvarka apsvarstys mano projekto korektūros klausimą”, – rašė V.Onuškevičius.
Po šio skundo parko vadovas ne kartą buvo priverstas aiškintis Kultūros ministerijos vadovams.
Tuomet G.Abaravičius pats nutarė kreiptis į teismą ir šmeižtu apkaltino V.Onuškevičių.
Persekiotojų niekas nebaudžia
Valstybės tarnybos įstatymas persekiojimą už kritiką įvertina kaip itin šiurkštų pažeidimų.
Tačiau nė vienos pareigūnų elgesį kontroliuojančios institucijos vadovas „Lietuvos rytui” negalėjo paaiškinti, kaip būtų galima bausti tokius persekiotojus.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos vadovas Algirdas Meškauskas teigė, kad jo institucija iki šiol nesvarstė nė vieno už kritiką persekiojusio pareigūno.
Etikos sergėtojas pasiūlė kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos, kuris tiesiogiai kontroliuoja Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą.
Tačiau nė vienas šio departamento pareigūnas „Lietuvos rytui” neįstengė pakomentuoti susidariusios situacijos ir nepasiūlė, kaip būtų galima bausti persekiotoją už kritiką.
Išgirdusi „Lietuvos ryto” žurnalisto klausimą Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotoja Laimutė Butautienė siūlė kreiptis į kontrolės skyriaus vedėją Reginą Aleksienę.
Ši valdininkė patarė atsakymo ieškoti Vidaus reikalų ministerijos ryšių su visuomene skyriuje.
Reikėtų taisyti kodeksą
„Mes daug kartų siūlėme, kad Baudžiamajame kodekse atsirastų straipsnis, numatantis atsakomybę už tokį persekiojimą, tačiau valdžios atstovai to daryti nenori, nes tuomet gerokai susilpnėtų jų galios”, – kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas.
Teisininko įsitikinimu, nenormalu, kai baudžiama už pareigūno įžeidimą ar šmeižtą, o už persekiojimą dėl kritikos atsakomybė net nenumatyta.
„Turėtų būti atvirkščiai. Konstitucija draudžia persekioti už kritiką, tačiau kaip apsiginti nuo tokių persekiotojų, įstatymai nenumato”, – sakė K.Čilinskas.
Vos išvengė kalėjimo
Vilnietis V.Onuškevičius – ne pirmas žmogus, kuris už kritiką tapo kaltinamuoju.
Prieš kelerius metus dėl tokios kritikos tiktai per plauką už grotų neatsidūrė Kėdainių verslininkas Romualdas Valevičius, kuris skundais bandė sujudinti su Viktoru Uspaskichu susijusius pareigūnus.
Parašė Seimo pirmininkui
Nemalonumai R.Valevičiui prasidėjo po to, kai Seimo pirmininkui bei teisingumo ministrui parašė skundus, kuriuose apkaltino tuometį Kėdainių apylinkės teismo pirmininką Antaną Jarašių bei teisėją Liną Pauliukėną kyšininkavimu, korupcija, parsidavimu „Vikondos” koncernui, girtavimu.
„Kėdainiečiai įbauginti. Rajone realią valdžią turi koncernas „Vikonda”, kuris komanduoja teisėjams, prokurorui, valdininkams ir savivaldybei, terorizuoja kitus per nuosavą spaudą, televiziją, nuosavą apsaugą”, – buvo rašoma skunde.
R.Valevičius tikino, kad teisėjai A.Jarašius ir L.Pauliukėnas visiškai parsidavė „Vikondos” koncernui, kuris atsilygino pastatydamas namus.
Kvietė net 30 liudytojų
Netrukus po to, kai skundai buvo išsiųsti, jų kopijas gavo ir abu minimi teisėjai. Jų prašymu R.Valevičiui buvo iškelta baudžiamoji byla už šmeižtą.
Nukentėjusiais pripažinti A.Jarašius ir L.Pauliukėnas reikalavo, kad teisiamasis būtų nubaustas pačia griežčiausia bausme – penkerių metų laisvės atėmimu.
Nors Ukmergės teismas R.Valevičių nuteisė kalėti trejus metus, verslininkui pavyko įrodyti savo teisybę Vilniaus apygardos teisme.
Tačiau dėl pergalės kėdainietis turėjo gerokai pakovoti. Į teismą buvo pakviesta net 30 liudytojų, kurie pagrindė Seimo pirmininkui ir teisingumo ministrui rašyto skundo teiginius.
Arvydas Lekavičius