Pastaruoju metu dviratis tampa vis populiaresne transporto priemone. Įrengiami specialūs takai ir eismo juostos, atsiranda vis daugiau dviračių nuomos punktų, ypač kurortuose. Nemažai gyventojų laisvalaikiu ir per atostogas pasirenka keliones dviračiais.
Su Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi Petru Zavacku kalbamės apie šalies rinkoje siūlomus dviračius, kaip pasirinkti saugią šią transporto priemonę, kas Lietuvoje tikrina į rinką tiekiamų dviračių saugą.
– Kokie svarbiausi reikalavimai šalyje parduodamiems dviračiams?
– Europos Sąjungos direktyvų ar konkrečių nacionalinių teisės aktų, kuriuose būtų nustatyti saugos reikalavimai dviračiams, nėra. Tačiau siekdamas, kad gaminami dviračiai būtų kiek įmanoma saugesni, Europos standartizacijos komitetas prieš dvejus metus patvirtino saugos standartus trijų populiariausių tipų dviračiams.
Kalnų dviračiams balnelio arba sėdynės aukštis turi būti iki 635 milimetrų ar daugiau, dažniausiai naudojamiems miesto, arba turistiniams, dviračiams – 635 milimetrai ir daugiau, vaikiškiems dviračiams – nuo 435 milimetrų iki 635 milimetrų.
Standartuose nurodyti dviračių saugos ir eksploatacijos reikalavimai bei saugos bandymo metodai atsižvelgiant į dizainą, montavimą ir dviračių bei atskirų jo dalių testavimą.
Standartuose taip pat pateikiamos dviračių naudojimo ir priežiūros instrukcijų gairės. Lietuvoje šiems standartams suteiktas nacionalinio standarto statusas.
– Kaip Lietuvoje vertinama dviračių sauga?
– Lietuvoje produktų saugos vertinimas atliekamas vadovaujantis Produktų saugos įstatymu. Jame nurodoma, kad į rinką tiekiamas produktas turi būti saugus ir pateikiami atitinkami savanoriški saugos vertinimo būdai.
Vienas pagrindinių ir patikimiausių dviračių saugos vertinimo būdų – kada dviratis gamintojo arba jo atstovo savanoriškai išbandomas laboratorijoje pagal atitinkamo Europos standarto saugos reikalavimus. O dviračio rėmas ženklinamas nurodant deklaruojamo standarto žymenį ir gamintojo ar jo atstovo pavadinimą.
Gamintojas ar jo atstovas, kad įrodytų dviračių saugą, gali savanoriškai pasirinkti ir kitus saugos vertinimo būdus, numatytus Europos Sąjungos bendros gaminių saugos direktyvoje, apie tai pateikdamas informaciją pirkėjui.
Pirkėjas, nusipirkęs Europos standarto žymeniu (LST EN su atitinkamo standarto skaičiais) paženklintą dviratį, bus garantuotas, kad įsigijo saugią, išbandytą transporto priemonę. Taip pat pardavėjas privalo valstybine kalba pateikti dviratės transporto priemonės naudojimo ir priežiūros instrukciją, kurioje būtų nurodyti saugios eksploatacijos ir važiavimo reikalavimai.
– Kokius pažeidimus pavyksta užfiksuoti Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai? Kur Lietuvoje išbandomi dviračiai?
– Pernai Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, vadovaudamasi Produktų saugos įstatymu, šalyje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis, o atliekant dviračių saugos bandymus – anksčiau minėtais standartais, patikrino 10 įmonių, prekiaujančių dviračiais. Neatitikimai nustatyti 8 įmonėse.
Per tikrinimus rasta, kad šių transporto priemonių pardavėjai neturėjo naudojimo ir priežiūros instrukcijų, kuriose būtų nurodyti saugios eksploatacijos ir važiavimo reikalavimai. Pavyzdžiui, autentiškų detalių svarba, keičiant jas, kad nenukentėtų dviračio sauga, šios transporto priemonės naudojimo tipas, kuriam suprojektuotas dviratis, saugus stabdymo sistemų naudojimas, kaip važinėti dviračiais pagal Kelių eismo taisykles. Remiantis šiomis taisyklėmis, viešais keliais leidžiama važiuoti tik su atšvaitais, tvarkingais stabdžiais, garsine signalizacija, o tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui – ir su baltos šviesos žibintus turinčiais dviračiais.
Lietuvoje dviračiai yra išbandomi Šiaulių universiteto Technologinių bandymų centre. Trijų modelių dviračiai, pateikti šiam centrui, neatitiko standartuose numatytų saugos bandymų reikalavimų. Bandymų neišlaikė atitinkamų dviračių vairai, šakės, balneliai, priekiniai ir užpakaliniai stabdžiai, jų rankenėlių sugriebimo matmenys.
Jei įsigijote netinkamos kokybės dviratį, o raštu pareiškus pretenzijas pardavėjui teisėti reikalavimai nevykdomi, siūlome kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją nemokamu tel. (8-800) 5 55 51, interneto tinklalapis www.inspekcija.lt.